Neįvardinta klajoklių gentis pirmą kartą buvo užfiksuota 2010 metais, dokumentinio filmo kūrėjams filmuojant Amazonės miškus, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The Independent“.
Pasaulį apskriejusios nuotraukos sukėlė sensaciją. Tačiau atrodo, kad naujai atrastai genčiai susidūrimas su civilizacija gali tapti pražūtingas.
Prieš keletą savaičių čiabuviai pasirodė Brazilijos Akrės valstijoje, pasitraukę iš savo tradicinių gyvenimo plotų Peru miškuose. Daugiau nei savaitę pėsčiomis keliavę indėnai pasiekė Simpatiko kaimą ir paprašė maisto bei rūbų.
Manoma, kad gentį iš gyvenamos teritorijos varo nelegalūs miško kirtėjai ir narkotikų prekeiviai. Gentis, kurią sudaro maždaug 600 žmonių iš kelių netoli viena nuo kitos gyvenančių bendruomenių, stengiasi vengti bet kokių kontaktų su išoriniu pasauliu ir slepiasi Amazonės tankmėse.
„Turėjo nutikti kas nors rimta, kad gentis, tiek laiko praleidusi džiunglių gilumoje, staiga pasirodytų ir bandytų užmegzti kontaktus su artimų kaimų gyventojais“, – sakė regioną jau daugiau nei 30 metų stebintis Brazilijos indėnų reikalų departamento atstovas Jose Carlosas Meirellesas.
Tokios permainos gali skaudžiai atsiliepti genčiai, kuri nėra atspari užkrečiamosioms ligoms ir greičiausiai sunkiai reaguoja net į paprasčiausią peršalimą. Persikėlimas taip pat gali lemti konfliktus su tose vietose jau gyvenančiomis gentimis ar sėsliais kaimo žmonėmis.
Brazilijos indėnų reikalų departamentas nusiuntė savo lingvistus ir daktarus, kurie padėtų genties nariams lengviau apsiprasti su nauja aplinka ir apsisaugoti nuo gresiančių pavojų. Šiuo metu jie glaudžiasi pas tose teritorijose sėsliai gyvenančius ašaninkų genties narius.
„Mes nežinome, kas jie yra. Bet akivaizdu, kad jų sprendimas pasitraukti ir ieškoti prieglobsčio svetimose teritorijose buvo priverstinis“, – teigė tokių genčių teises ginančios organizacijos „Survival International“ atstovė Sarah Shenker.
Jos teigimu, vietos valdžia privalo apsaugoti tokių genčių medžioklės ir maisto rinkimo plotus. Juos vis sparčiau perima nusikalstama veikla užsiimančios gaujos.
Pirminiai tyrimai rodo, kad genties nariai yra fiziškai sveiki. Vienintelis trukdys, vejantis juos iš savo namų, – ginkluotų įsibrovėlių veikla.
Tarptautinė teisė užtikrina tokioms gentims galimybę gyventi jų istorinėse vietose, tačiau raudonmedžių ir tikmedžių kirtimu Peru nelegaliai užsiimančios grupuotės vis įžūliau braunasi į atokias vietas. Puikiai apsiginklavusios gaujos kelia nerimą ne tik genčiai, bet ir valstybių pareigūnams.
Nepaisant dvišalių Peru ir Brazilijos susitarimų, genčių gyvenami plotai Amazonės miškuose yra beveik nesaugomi.
Peru valdžios atstovai netgi teigia, kad tokių civilizacijos nepaliestų genčių egzistavimas yra aplinkosaugininkų kuriamas mitas, kuriuo naudojamasi siekiant stabdyti pažangą.
