„Aš visada be galo žavėjausi ugnikalniais ir svajojau apie galimybę gaminti ant lavos“, – kalbėjo šefas.
S.Bompasas ilgai suko galvą, kaip galėtų tai padaryti, kol išgirdo apie profesorių Robertą Wysockį. Šis mokslininkas penkerius metus tobulino techniką, kaip dirbtiniu būdu krosnelėje sukurti lavą.
Šefas S.Bompasas nieko nelaukęs susisiekė su mokslininku, dirbančiu Sirakjuzo universitete Niujorko valstijoje, ir paprašė profesoriaus ir jo komandos pagalbos.
Mokslininkai šefui sukonstravo dirbtinę lavos tekėjimo vagą, virš kurios būtų galima gaminti maistą. Ir šis, apsivilkęs nuo kaitros saugantį kostiumą, ant grotelių kepė didkepsnius ir kukurūzų burbuoles.
Nors tai buvo pirmas kartas, kai maistas buvo kepamas lavos kaitroje, rezultatai nenuvylė. S.Bompasas dabar tikisi, kad turės galimybę tokį eksperimentą pakartoti, ir tikina, kad kepimas virš tekančios lavos gali būti vadinamas geriausiu būdu paruošti didkepsnį.
„Kadangi lava yra grynas karštis, mėsa reaguoja labai greitai ir iškepa tolygiai“, – sakė šefas. Jis kartu su mokslininkais išrado ir ypatingą mėsos kepimo techniką: iš pradžių ji apkepama staigiai pliūptelėjus lavai, tada palaikoma nukėlus nuo kaitros ir vėliau lavos karštyje baigiama kepti.
„Buvo nuostabu ir tikrai pasiteisino. Tai iš tiesų buvo geriausias didkepsnis, kokį tik esu valgęs gyvenime“, – po eksperimento neslėpė susijaudinimo šefas S.Bompasas.
Dabar mokslininkai tikisi kepimo techniką dar labiau patobulinti ir pademonstruoti ją didesniuose renginiuose.
„Tikimės, kad galėsime reguliuoti lavos tėkmę ir kepti kitose vietose – mes turime didelių planų, – kalbėjo vienas mokslininkas. – Norime surengti lavos banketą 500 žmonių – taip galima suderinti mokymąsi, įspūdžius ir potyrius, apie kuriuos norėsite girtis visiems.“
Profesorius Robertas Wysockis teigia, kad mokslininkai dirba naujoje meno instaliacijų srityje, kuri išties žadina smalsumą ir intriguoja. Čia susipina ir mokslas, ir maistas, ir pramoga. Idėja įdomi, lieka tik laukti, kas iš jos išsirutulios.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
