Vietos gyventojai ir turistai, net iš tokių tolimų šalių kaip
Jungtinės Valstijos ir Japonija, suplūdo į Bunjolį, kur „per
didžiausią pasaulyje maisto mūšį“ nuo sunkvežimių priekabų
visomis kryptimis skraidė minkšti prinokę pomidorai.
„Buvo gan smagu, juos traiškyti ir svaidyti. Lijo
pomidorais“, – sakė 27 metų oro bendrovės darbuotoja Jessica
Sims iš Jutos valstijos, kuri iš mūšio pasitraukė
raudona tyre permerktais baltais marškinėliais.
„Buvo truputį baisu ir pavojinga. Jei pasilenki paimti
pomidoro, gali nebeatsistoti“, – sakė ji.
„Tomatina“, vieną keisčiausių ir garsiausių Ispanijos
fiestų, šiemet temdė ginčas dėl jos privatizavimo.
Turėdama omenyje saugumą ir pinigus, skolų prislėgta vietos
valdžia pernai pradėjo rinkti dalyvio mokestį ir nusamdė
privačią kompaniją „Spaintastic“, kad ji pardavinėtų
bilietus.
Miesto rotušė nurodė, kad turėjo didinti saugumą per šį
siautulingą festivalį, kuris prieš privatizaciją į miestą
pritraukdavo maždaug 40 tūkst. dalyvių, keturgubai padidindavusių
jo gyventojų skaičių. Dabar vietų skiriama tik 22 tūkstančiai.
„Per kelerius pastaruosius metus „Tomatina“ esmė buvo
prarasta. Buvo maža vietos ir gan pavojinga“, – žurnalistams
sakė Bunjolio mero pavaduotojas Rafaelis Perezas.
„Dabar daug maloniau“, – pridūrė jis. Iš dalyvio
mokesčio vietos valdžia gali „finansuoti fiestą ir padaryti ją
saugesnę“.
Laukdami sunkvežimių su 125 tūkst. pomidorų fiestos dalyviai
maukė alų ir sangriją. Tada iš sunkvežimių, kurie važiavo
siauromis Bunjolio gatvėmis, komandos žmonėms ant galvų ėmė
mėtyti pažliugusį krovinį.
Vis dėlto šio pelningo renginio privatizacija išprovokavo
kivirčus tarp miesto politikų. Ispanijos valdančioji konservatyvi
Liaudies partija, kuri Bunjolyje yra opozicijoje, pareikalavo
ištirti, ar rotušė, kuriai vadovauja Vieningosios kairės partija,
privatizaciją vykdė teisėtai.
Mero pavaduotojas R.Perezas Liaudies partijos ieškinį pavadino
„grynai politiniu žingsniu“.
„Jie teršia Bunjolio ir „Tomatina“ įvaizdį. Bet mes
nesijaudiname, – sakė jis. – Mūsų pusėje dauguma Bunjolio
žmonių“.
Kaip ir dauguma Ispanijos miestų Bunjolis nuo finansinės krizės
pradžios smarkiai prasiskolino – jo deficitas yra 5 mln. eurų,
nurodo finansų laikraštis „Cinco Dias“.
Pomidorų mūšiai Bunjolyje nuo 1944-ųjų ar 1945-ųjų rengiami
kasmet, paskutinį rugpjūčio trečiadienį, miesto globėjų –
šventojo Luiso Bertrano ir Vargšų Dievo Motinos – garbei.
Niekas iš tikrųjų nežino, kaip ši tradicija atsirado. Tarp
tikėtinų kilmės teorijų yra vietos draugų mūšis maisto
produktais, paauglių tarpusavio kovos, žiūrovų pomidorais
apmėtytas paradas, pasišaipymas iš vieno prasto muzikanto ir
sunkvežimio avarija.
Tarp populiariausių teorijų yra ir pasakojimas apie tai, kaip
nepatenkinti miestelėnai per vieną miesto šventę municipaliteto
narius apmėtė pomidorais. Dar viena teorija teigia, kad draugų
grupė kartą atsidavė aistringai meilei, o miesto pareigūnai juos
apmėtė pomidorais.
Valdant Francisco Franco ši šventė buvo
uždrausta, nes neturi jokios religinės reikšmės, bet 8-ajame
dešimtmetyje vėl buvo pradėta švęsti.