Pavasario vakarą A.Ivancovas vaikštinėjo po Paryžiaus centrą.
„Jei būčiau girtas ar koks nors chuliganas nebūtų buvę taip skaudu.
Eidamas pamačiau naujutėlaitį tualetą. Į plyšį įmetus du eurus, durys
atsidarė ir štai tuomet prasidėjo", - pasakoja Samaros gyventojas.
„Gudraus" tualeto „Kohler Numi Toilet" kompiuterio valdoma kabina
reaguoja į žmogaus judesius ir plaunasi po kiekvieno apsilankymo. Apie
nieką panašaus A.Ivancovas nepagalvojo, o tiesiog kojomis atsistojo ant
šiuolaikinėmis technologijomis valdomo unitazo. Grindyse įrengti
davikliai sureagavo: kabinoje nebuvo žmogaus.
„Tai kas vyko toliau, iki šiol matau košmariškuose sapnuose. Kabinoje
užgęso šviesa, ir ant manęs iš visų pusių pasipylė srovės karšto
vandens, sumaišyto su siaubinga plovimo priemone. Vargais negalais
atradau duris, bet jos buvo užblokuotos. Priverstinės maudynės tęsėsi.
Bet tai dar buvo niekis. Po to plovimo aparatas perėjo prie režimo
„džiovinimas". Mane išgelbėjo tik stora striukė, kurią
užsiverčiau ant galvos ir atsiguliau ant grindų. Tik taip pavyko
apsaugoti savo veidą. Ant rankų atsirado daugybiniai nudegimai su
pūslėmis. Šaukiau ir daužiau kojomis į tualeto duris, o paskui praradau
sąmonę", - pasakoja A.Ivancovas.
Dėl ruso veiksmų kompiuteris išėjo iš rikiuotės, durys buvo užblokuotos.
A.Ivancovo šauksmus išgirdę praeiviai mėgino atidaryti tualeto duris
įmetę du eurus, bet jiems nepavyko. Jie iškvietė policiją ir gelbėtojus.
Geležines tualeto duris teko supjaustyti.
Dvi savaites A.Ivancovas praleido ligoninėje, po to grįžo namo.
„Teisingai sakoma: pamatyti Paryžių ir numirti. Bet ne tualete!
Ligoninėje keletą kartų mane aplankė valdininkai ir policijos
pareigūnai. Ir vieni, ir kiti sakė, kad dėl visko kaltas tik aš.
Namuose baigęs gydymą, parengiau teismo ieškinį ir kreipiausi į teismą.
Kovosiu iki galo", - sako Samaros gyventojas.
A.Ivancovo interesus atstovaujantys rusų advokatai įsitikinę, kad jis
turi galimybių laimėti teismo procesą. Be to, jie mano, kad atsiras ir
kitų rusų, kurių poilsį sugadino išmanusis tualetas.