Pavasario vakarą A.Ivancovas vaikštinėjo po Paryžiaus centrą.
„Jei būčiau girtas ar koks nors chuliganas nebūtų buvę taip skaudu. Eidamas pamačiau naujutėlaitį tualetą. Į plyšį įmetus du eurus, durys atsidarė ir štai tuomet prasidėjo", - pasakoja Samaros gyventojas.
„Gudraus" tualeto „Kohler Numi Toilet" kompiuterio valdoma kabina reaguoja į žmogaus judesius ir plaunasi po kiekvieno apsilankymo. Apie nieką panašaus A.Ivancovas nepagalvojo, o tiesiog kojomis atsistojo ant šiuolaikinėmis technologijomis valdomo unitazo. Grindyse įrengti davikliai sureagavo: kabinoje nebuvo žmogaus.
„Tai kas vyko toliau, iki šiol matau košmariškuose sapnuose. Kabinoje užgęso šviesa, ir ant manęs iš visų pusių pasipylė srovės karšto vandens, sumaišyto su siaubinga plovimo priemone. Vargais negalais atradau duris, bet jos buvo užblokuotos. Priverstinės maudynės tęsėsi. Bet tai dar buvo niekis. Po to plovimo aparatas perėjo prie režimo „džiovinimas". Mane išgelbėjo tik stora striukė, kurią užsiverčiau ant galvos ir atsiguliau ant grindų. Tik taip pavyko apsaugoti savo veidą. Ant rankų atsirado daugybiniai nudegimai su pūslėmis. Šaukiau ir daužiau kojomis į tualeto duris, o paskui praradau sąmonę", - pasakoja A.Ivancovas.
Dėl ruso veiksmų kompiuteris išėjo iš rikiuotės, durys buvo užblokuotos. A.Ivancovo šauksmus išgirdę praeiviai mėgino atidaryti tualeto duris įmetę du eurus, bet jiems nepavyko. Jie iškvietė policiją ir gelbėtojus. Geležines tualeto duris teko supjaustyti.
Dvi savaites A.Ivancovas praleido ligoninėje, po to grįžo namo.
„Teisingai sakoma: pamatyti Paryžių ir numirti. Bet ne tualete! Ligoninėje keletą kartų mane aplankė valdininkai ir policijos pareigūnai. Ir vieni, ir kiti sakė, kad dėl visko kaltas tik aš. Namuose baigęs gydymą, parengiau teismo ieškinį ir kreipiausi į teismą. Kovosiu iki galo", - sako Samaros gyventojas.
A.Ivancovo interesus atstovaujantys rusų advokatai įsitikinę, kad jis turi galimybių laimėti teismo procesą. Be to, jie mano, kad atsiras ir kitų rusų, kurių poilsį sugadino išmanusis tualetas.
