Žemės sklypas, kuriame stovėjo paminklas, anksčiau priklausė komunistų režimui, o prieš dvidešimt metų buvo atiduotas dabartinei savininkei. Šešiasdešimtmetė jame augina daržoves bei gėles.
Gavusi žemės sklypą, Varšuvos gyventoja norėjo atsikratyti neįprastai atrodančio akmens, tačiau dėl didelio svorio nebuvo įmanoma jo pajudinti. Paminklas stovi už 50m nuo vartų, pro kuriuos galima patekti į nedidelį žemės plotą. Tačiau vartai yra per siauri, kad pro juos galėtų pravažiuoti kranas.
Organizacijos „From the Depths“, siekiančios išsaugoti Holokausto palikimą, vadovas Johnny Danielsas, suorganizavęs paminklo perkėlimą, pasakojo, jog beveik du dešimtmečius žemės savininkai apie paminklo istoriją nežinojo nieko. Paminklas buvo perkeltas į Varšuvos Okopowos žydų kapines, esančias kitoje kelio pusėje nuo ankstesnės savo buvimo vietos.
Žemės sklypo savininkės sūnus, architektas, vos supratęs, kad paminklas turi sąsajų su žydais, kreipėsi į Lenkijos žydų institucijas prašydamas pagalbos, tačiau atsakymo nesulaukė. Tačiau jo pusbrolis iš JAV, sužinojęs apie Varšuvos savivaldybės ir „From the Depths“ organizacijos pastangas sugrąžinti žydų paminklus atgal į kapines, atkreipė Lenkijos žydų organizacijos dėmesį į savo šeimą.
J.Danielsas pasakojo, jog Lenkijos galiūnų federacijos nariai pasisiūlymas padėti buvo netikėtas. Vienas iš savanorių buvo Tomaszas Kowalis, buvęs pasaulio čempionas.
Iš pradžių stipruolis manė, kad sugebės abi suskilusio paminklo dalis pakelti pats. Tačiau pabandęs tai padaryti jis iš karto suprato, kad tai buvo dviems galiūnams skirtas darbas. Dviese vyrai pakėlė sunkesnį iš dviejų paminklo gabalų, svėrusį 250 kilogramų, o antrąjį, svėrusį 120 kilogramų, T.Kowalis pakėlė pats.
J.Danielso teigimu, paminklas, dabar stovintis kapinėse, tarp daugelio kitų paminklų žydams, buvo skirtas atminti jaunai merginai vardu Miriam. Jo manymu, pažeistos medžio šakos imitacija simbolizuoja netikėtai pasibaigusi gyvenimą, o į žemės sklypą paminklas buvo atneštas kaip dekoracija.
Tačiau T.Kowalis, turėdamas omenyje paminklo svorį, jo pernešimą palygino su Egipto piramidžių statymu.
„Nesu tikras, kaip žmonės tai padarė“, - stebėjosi galiūnas.
J.Danielsas tvirtino, jog, palyginus su krikščioniška tradicija, kai per kiekvienas Vėlines kapai lankomi ir sutvarkomi, per Holokaustą žydų bendruomenės buvo sunaikintos, o jų kapinės tapo nepagarbos objektu.
Tačiau „From the Depths“ organizacijos vadovas pasakojo, jog žmonių dėmesys žydų palikimo išsaugojimui vis didėja. Jis teigė sulaukiantis telefono skambučių ir elektroninių laiškų su informacija apie paminklus. J.Danielsas tikino, jog dėmesys skiriamas ne tik paminklams, bet ir kitoms vertybėms, pavyzdžiui, Toros rankraščiams. Jis džiaugėsi, kad praėjus 75-iems metams po Antrojo pasaulinio karo žmonės pagaliau noriai atiduoda žydų paveldą į jo organizacijos rankas.
Parengė Emilija Riaukaitė
