Eva Jensen, Gyvačių kalnuose Nevadoje senovinių indėniškų rakandų ieškanti archeologė, prisimena net aiktelėjusi, kai išvydo į medį atremtą šautuvą. Bet tuomet moteris nutilo.
„Iškart atpažinau šautuvą, bet smegenims prireikė kažkiek laiko susivokti, – pasakojo E.Jensen. – Mano kolegos galvojo, kad aš nukritau nuo uolos, nes tiesiog nesugebėjau nieko daugiau ištarti“.
Senutėlį šautuvą pavyko aptikti visiškai atsitiktinai – į ginklą plykstelėjo popietės saulė. Šiaip šautuvas buvo puikiai užsimaskavęs – surūdijusio „Winchester“ spalva beveik nieko nesiskyrė nuo kadagio, į kurį jis buvo atremtas.
E.Jensen ir kiti archeologai iki šiol suka galvas bandydami suprasti, kaip tokį šautuvą buvo galima palikti dykumoje ir prie jo daugiau niekada nebegrįžti.
„Klausimų visiems kilo daug, – prisiminė archeologė. – Kas tiesiog taip paliktų šautuvą? Kodėl jis buvo atremtas į medį ir kodėl jo niekas nebepasiėmė?“
Ekspertų teigimu, šautuvas, kuris nebuvo užtaisytas, greičiausiai priklausė požeminių lobių – sidabro, vario ir volframo – ieškotojams, kurie nuo maždaug 1869 metų plūdo į Gyvačių kalnus svajodami apie praturtėjimą. Daugelis jų nieko nepešė.
Netrukus nustatyta, kad šautuvas buvo sukonstruotas 1882 metais. Bet tada pėdsakai atšalo – nežinoma, kam konkrečiai jis galėjo priklausyti.
Parengė Gintaras Radauskas
