Šie priešistorinės išvaizdos gyvūnai, žinomi kaip
aitvariniai rykliai, aptinkami vandenynų gelmėse priedugnio zonoje,
o apie jų gyvenimą mažai žinoma.
„Jis išties įspūdingas – ne atgrasus, o gražus“, –
sakė Australijos muziejaus žuvų kolekcijos kuratorius Markas
McGroutheris, pridūręs, kad to ryklio dantys
atrodo tarsi „mažyčiai durklai“.
„Jų ne itin dažnai sugaunama. Jų tikrai nelabai dažnai
aptinkama“, – aiškino jis.
Pasak M.McGroutherio, naujai sugautas gyvūnas yra tik ketvirtasis
aitvarinis ryklys, perduotas Sidnėjuje įsikūrusiam muziejui. Pirmi
du individai į muziejaus kolekciją pateko praeito amžiaus 9-ame
dešimtmetyje.
Naujausią individą vienas žvejys sugavo sausį prie pietryčių
Australijos krantų, apie 200 m gylyje. Gyvūnas buvo nugabentas į
vietos akvariumą, kuris jį išsaugojo puikios būklės.
M.McGroutheris sakė esantis „sužavėtas“, kad galės
ištyrinėti ryklį, kurio rūšies atstovų aptinkama Ramiajame,
Atlanto ir Indijos vandenynuose. Manoma, kad ši rūšis, kurios
mokslinis pavadinimas – Mitsukurina owstoni, yra gyvoji fosilija,
gyvuojanti pastaruosius 125 mln. metų.
M.McGroutherį žavi šio gyvūno nasrai, kurie medžiojant gali
būti staigiai iškišami į priekį, o vėliau vėl įtraukiami po
mėsingu pleišto pavidalo snukiu.
„Jo raumenys minkšti, glebūs, todėl įtariu, kad jam nereikia
eikvoti daug energijos... Taigi, jis lėtai plaukioja virš dugno,
naudodamasis savo snukiu kaip metalo detektoriumi“, – sakė
tyrėjas naujienų agentūrai AFP.
„Jis naršo dugną, o kai aptinka kokią nors žuvelę, krabą
arba kalmarą – šmaukšt, staigiai išmeta į priekį nasrus ir
sučiumpa (grobį), kad ir koks jis būtų, – aiškino
M.McGroutheris. – Jis perveria grobį aštriais, smailiais dantimis
ir praryja jį visą.“
Naujausias aitvarinio ryklio individas, kurio audinių mėginiai
bus panaudoti genetiniuose tyrimuose, bus užkonservuotas muziejuje ir
taps prieinamu tyrėjams.