„Alfaset“ krematoriumo vadovė Anne Margrethe Brondelsbo „The Local“ patvirtino, kad kreipėsi į vietinį šilumos tiekėją „Hafslund Varme“ su pasiūlymu prijungti krematoriumo sistemą prie miesto šilumos sistemos.
Tačiau kompanijos atstovas žiniasklaidai Trulsas Jemtlandas pranešė, kad šis planas turėjo „etikos problemų“ ir buvo sutiktas kaip nelabai praktiškas.
„Problema ta, kad krematoriumas yra per toli nuo jau egzistuojančio apylinkės šildymo tinklo sistemos, todėl nėra ekonomiška jį prijungti“, – teigė T.Jemtlandas.
Jis pažymėjo, kad kompanijos vadovybė nespėjo rimtai aptarti, ar moralu žmonių kūnus naudoti miesto šildymui, tačiau tai esą sukeltų problemų.
2008 metais pastatyto krematoriumo krosnių šiluma buvo naudojama koplyčios ir kitų pastatų šilumos palaikymui.
Aušinimo skystis, naudojamas atvėsinti dūmus iki 150 laipsnių temperatūros prieš paleidžiant juos į orą, taip pat apšildo radiatorių skystį keturiuose didelėse talpyklose. Tada jis cirkuliuoja įmonės pastatais ir juos apšildo.
Danijos parlamento etikos taryba jau yra aptarusi, ar šilumos, kurią išskiria kremuojami palaikai, naudojimas būtų nepagarbus mirusiesiems.
Jų teigimu, kūnai tokiu atveju galėtų būti palaikyti „objektais arba kuru“, o tai įžeistų jų atminimą.
Galiausiai buvo nuspręsta, kad tai visgi yra etiška, todėl keli krematoriumai Danijoje dabar perteklinę šilumą naudoja aplinkinių teritorijų šildymui.
Pavyzdžiui, Ringstedo krematoriumas, esantis į pietus nuo Kopenhagos, tokiu būdu apšildo daugiau nei 600 namų ūkių.
