’Prosecco’ veislės vynuoges Koneljano ir Valdobjadenės vyndariai Veneto regione augina jau nuo XVIII a. Saulės ir palyginti gausių kritulių lepinamos vynuogės ilgą laiką nebuvo vertinamos.
Iš jų gaminamas putojantis vynas buvo vadinamas pigiu šampanu ir kone vienintelė jo paskirtis buvo naudoti gaminant kokteilį „Bellini“.
„Harry’s Bar“ Venecijoje savininko Giuseppe Cipriani sukurtu „Prosecco“ ir trintų baltųjų Veronos persikų kokteiliu mėgavosi visas būrys intelektualų ir aristokratų. Tarp jų ir Charlie Chaplinas, Trumanas Capote, o Ernestas Hemingway gurkšnodamas prie šio baro staliuko parašė vienu romantiškiausių jo kūrinių laikomą romaną „Anapus upės, medžių ūksmėje“.
Praėjus kiek daugiau nei pusšimčiui metų prosekas tapo žymesnis už patį rašytoją.
Ir begėdiškai kopijuoti proseką tapo daug lengviau nei garsųjį rašytoją.
Nukarūnavo šampaną
Iš kuklaus kokteilių ingrediento prosekas virto madingu aperityvo gėrimu.
Tačiau žinovai teigia, kad jis gali būti geriamas bet kuriuo paros metu ir tinka prie bet kurio patiekalo.
Tad nenuostabu, kad tokie privalumai leido prosekui per pastaruosius metus išpopuliarėti ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje, o anglai ir kinai dėl itališkų burbuliukų tiesiog pametė galvą.
Italijos žemdirbių konfederacijos „Coldiretti“ duomenimis, „Prosecco“ pardavimas pernai Jungtinėje Karalystėje išaugo 75 proc., o Kinijoje net 90 proc.
O pernai prosekui nusilenkė iki šiol absoliučiu putojančio vyno karaliumi laikytas prancūziškas šampanas.
„Coldiretti“ apskaičiavo, kad prancūziško šampano visame pasaulyje buvo parduota 307 mln. butelių. Proseko – 320 mln.
„Kurioziška tai, kad itališko putojančio vyno eksportas į Prancūziją pasiekė rekordines aukštumas – 9,8 mln. butelių.
O iš Prancūzijos į Italiją atkeliavo 4 milijonais mažiau“, – pasitenkinimo neslėpė „Coldiretti“ atstovai.
Tinkamu laiku ir vietoje
Kodėl pasaulis pamišo dėl kadaise skurdžių šampanu vadinto proseko?
Lengvas, gaivus, švelnus, jaunas, linksmas ir nebrangus. Kaipgi XXI a. žmogui atsispirti tokiais epitetais apibūdinamam gėrimui?
„Prosekas tinkamu produktu tapo tinkamu laiku, – įsitikinęs Italijos vynų sąjungos prezidentas Domenico Zoninas. Septintos vyndarių šeimos kartos atstovas iš savo vynuogynų kasmet išspaudžia 20 mln. „Prosecco“ butelių. – Šiandien gyvenimas ir taip komplikuotas.
Todėl visi nori ne sudėtingo, bet paprasto ir aiškaus putojančio gėrimo, kuriuo būtų galima mėgautis viso valgio metu už prieinamą kainą.“
„Visa tai, kas itališka, užsienyje labai vertinama.
Itališki maisto produktai ir gėrimai laikomi aukštos kokybės, teisingos vertės, patikimumo ir netgi mados sinonimais“, – priduria Italijos putojančio vyno observatorijos vadovas Giampietro Comolli.
Iš pelenės burbuliukų karaliumi virtusį proseką Europos Sąjunga įtraukė į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą.
Tai reiškia, kad etiketę su užrašu „Prosecco“ gali klijuoti tik Veneto ir Friulio-Venecija Džulijos regionuose iš čia pat augančių ’Prosecco’ veislės vynuogių gaminamas vynas.
Kitur pagamintas vynas, net jei ir iš tos pačios vynuogių rūšies, „Prosecco“ vadintis negali. Tačiau akivaizdu, kad daug kam toks „negali" tiesiog nerūpi, o tokių ES priemonių nepakanka.
Etiketė – ne garantija
„Coldiretti" teigimu, du iš trijų pasaulyje parduodamų itališkais pavadinimais ar šalies trispalve paženklintų maisto produktų ir gėrimų su Italija neturi nieko bendra. Jie tėra pigūs ir nekokybiški gastronominiam elitui priskiriamų produktų plagiatai.
Vokietijoje ar Lenkijoje pagaminti ištyžtantys spagečiai, Kalifornijoje dešimt kartų greičiau subrandintas parmezanas, Lietuvoje pagamintos italus šiurpinusios mėlynos mocarelos.
Tačiau Rusijos aneksuotame Kryme pagamintas „Prosecco“ – to jau per daug.
Būtent tokia žinia, kad iš Krymo eksportuojamas prosekas su rusiškomis etiketėmis, ne juokais įsiutino italus.
Grasinama teismais, o tai jau nebūtų pirmas kartais, kai italai savo kulinarinį paveldą gina teisiniu skydu.
„Itališkų maisto produktų padirbinėjimas daro milžinišką žalą ne tik Italijos gamintojams, bet ir vartotojams“, – perspėja „Coldiretti“ prezidentas Roberto Moncalvo.
Žemdirbių konfederacijos skaičiavimais, pernai plagiatai pasiekė rekordinę 60 mlrd. eurų sumą. Visi Italijos fermeriai drauge eksportavo gaminių už kone perpus mažesnę sumą – 34 mlrd. eurų. Be to, vis augantis, taip pat ir pačioje Italijoje, falsifikuotų produktų bumas iš italų atima 300 tūkst. potencialių darbo vietų.
ES pritaikius sankcijas Rusijai situacija dar pablogėjo. „Coldiretti“ apskaičiavo, kad Italija dėl to patyrė 1,25 mlrd. eurų nuostolių. Tačiau žala – ne vien ekonominė. Krymo okupaciją remiantys turtingi rusai negali atvykti į Italiją mėgautis proseku? Ne bėda – važiuoja į Krymą ir geria ten pat pagamintą netikrą proseką.
„Vaisių, daržovių, dešrų ir sūrių embargas iš Italijos išprovokavo milžinišką bumą vietinės gamybos produktų, kurie puikuojasi itališkais pavadinimais: nuo dešros „Italia“ iki mocarelos „Casa Italia“, nuo salotų „Buona Itallia“ iki parmezano „Pirpacchi“, kurie iš tikrųjų pagaminti V.Putino šalyje“, – skelbė „Coldiretti“.
Konfederacijos prezidentas R.Moncalvo sakė, kad rusų noras mėgautis itališkais gaminiais, nepaisant geopolitinių peripetijų, yra suprantamas. Tačiau Kryme pagamintas prosekas peržengia visas ribas.
„Juk tai grynas vartotojų mulkinimas“, – apgailestavo R.Moncalvo.