Moterų plaukai, medžių viršūnės, laivų rėjos nusidažo rausva spalva. Šešėliai nutįsta – pasidaro tokie ilgi kaip laukimo dienos vaikystėje. Saulės taku nuskrenda paukštis. Raudonio nutviekstu paplūdimiu pralekia dviratis. Akimirka, kai, atrodo, sustoja laikas, nutrūksta karai, amžiams susilieja mylimųjų lūpos. Visų sielos akys pasidaro skaidrios kaip šulinio vanduo. Žmonės pasijunta žmonėmis, savo sielos akis įsmeigusiais į tolį. Atrodo, kad iš ten tuoj atskries stebuklo strėlytė ir įsmigs į pasaulio širdį. Ji jau skrieja, bet staiga dangus užsimerkia. Ir visi pasuka namo. Iki kito karto. Iki kito saulėlydžio. Kažin ar žmonės, įvairiuose pasaulio kraštuose stebintys saulėlydį, jaučia tą patį?
Saulėlydžiai įvairiuose pasaulio kraštuose – nepakartojami!
lrytas.lt
Jul 12, 2015, 5:51 PM, atnaujinta Oct 26, 2017, 3:53 PM
Daugiau nuotraukų (43)