Sunkvežimių kolona, vežanti 150 tonų pomidorų, ryte judėjo
siauromis miesto gatvėmis, o priekabose stovintys žmonės žėrė
krovinį susirinkusiems būriams žmonių, kurie džiaugsmingai
pradėjo kelias valandas trukusį pomidorų mūšį.
Ši tradicinė šventė, praminta „didžiausiu pasaulyje maisto
mūšiu“, kasmet pritraukia daugybę užsieniečių, ypač iš
Didžiosios Britanijos, Japonijos, Australijos ir Jungtinių
Valstijų.
Bunjolio rotušė nurodė, kad šiemet ispanai šiemet sudarė tik
apie penktadalį iš maždaug 22 tūkst. „Tomatinos“ dalyvių.
Miesto meras Rafaelis Peresas sakė, kad šis
renginys sulaukė didžiulio pasisekimo, nes kiekvienam dalyviui
suteikia puikią galimybę nuleisti garą.
„Esama šalių, kuriose žmonėms galbūt sunkiau išreikšti
savo jausmus, – jis sakė Ispanijos radijui. – Pavyzdžiui,
japonai labai santūrūs, rimti – bet pasikeičia, kai čia
atvyksta.“
Organizatoriai pataria prieš metant pomidorą į priešininką
daržovę sutraiškyti, kad smūgis nebūtų per stiprus, dėvėti
senus drabužius ir užsidėti plaukimo akinius, kad akys būtų
apsaugotos nuo rūgščių sulčių.
Šių metų „Tomatina“ yra jau trečioji, kai atvykėliai turi
susimokėti po 10 eurų, kad galėtų dalyvauti pomidorų mūšyje.
Apie 10 tūkst. gyventojų turintis miestas 2013 metais nusisamdė
privačią bendrovę, kuri turėjo platinti bilietus, siekiant
sumažinti savivaldybės skolų naštą ir apriboti sparčiai
didėjantį šventės dalyvių skaičių.
Užsieniečiams buvo parduota 17 tūkst. bilietų, o likusieji
buvo nemokamai išdalyti vietos gyventojams.
Prieš įvedant bilietų sistemą pomidorų mūšyje susigrumdavo
daugiau negu 45 tūkst. žmonių.
Pomidorų mūšiai Bunjolyje nuo 1945-ųjų rengiami kasmet
paskutinį rugpjūčio trečiadienį, miesto globėjų – šventojo
Luiso Bertrano ir Vargšų Dievo Motinos – garbei.
Niekas iš tikrųjų nežino, kaip ši tradicija atsirado. Tarp
tikėtinų kilmės teorijų yra vietos draugų mūšis maisto
produktais, paauglių tarpusavio kovos, žiūrovų pomidorais
apmėtytas paradas, pasišaipymas iš vieno prasto muzikanto ir
sunkvežimio avarija.
Tarp populiariausių teorijų yra ir pasakojimas apie tai, kaip
nepatenkinti miestelėnai per vieną miesto šventę municipaliteto
narius apmėtė pomidorais. Dar viena teorija teigia, kad draugų
grupė kartą atsidavė aistringai meilei, o miesto pareigūnai juos
apmėtė pomidorais.
Valdant Fransiskui Frankui ši šventė buvo
uždrausta, nes neturi jokios religinės reikšmės, bet 8-ajame
dešimtmetyje vėl buvo pradėta švęsti.