Romforde, Rytų Londone gyvenanti S.Šliužaitė buvo pričiupta renkanti grybus Epingo miške pernai metų rugsėjo 21 dieną. Praėjusią savaitę teismas lietuvę pripažino kalta: ji turėjo sumokėti 80 svarų (102,7 eurų) baudą ir padengti 284 svarų (364,9 eurų) kainavusias teismo išlaidas.
Jungtinės Karalystės miškų įstatai draudžia be valdžios leidimo iš teritorijos išsinešti bet ką, išskyrus mažus gabaliukus pūvančios medienos. Per pastaruosius penkerius metus 80 gamtos entuziastų dėl savo veiklos buvo perspėti policijos, o du dėl to buvo nubausti.
Begrybaujančią S.Šliužaitę sugavo miško prižiūrėtojas Glenas Mulleady iš Londono Sičio korporacijos, kuriai yra paskirta prižiūrėti Epingo mišką. Šiame 6118 arų dydžio miške auga 1,6 tūkst. skirtingų grybų rūšių ir kasmet apsilanko daugiau nei 5 milijonai žmonių.
Medicinos seselė prižiūrėtojui pasakojo, kad Lietuvoje rinkti grybus yra leidžiama ir jog „vaikai kartu su savo tėvais į miškus eina grybauti“.
Apieškojęs lietuvės kuprinę G.Mulleady rado tris maišus pilnus grybus. S.Šliužaitė teigė, kad ketino juos paruošusi suvalgyti namie ir neketino jų niekam parduoti.
„Ketinau grybus suvalgyti pati, o dabar turiu teistumą, nes padariau nekaltą klaidą“, – laiške, kuris buvo įteiktas teismui rašė S.Šliužaitė.
Grybautojai kenkia miškui
Pastaraisiais metais miško prižiūrėtojai pradėjo stabdyti ir apieškoti grynu oru besimėgaujančius keliauninkus, kad pričiuptų grybus bei kitokias valgomas girios gėrybes rankiojančius „vagis“.
Miške yra pastatyti ženklai, kurie perspėja, kad grybavimas yra draudžiamas ir jog iš miško teritorijos draudžiama bet ką išsinešti. Kai kurie medžiai Epingo miške yra beveik tūkstančio metų senumo, o jų šaknis apsaugo grybai.
„Didelio masto komercinis ir asmeninis grybavimas Londono žaliosiose zonose nebegali tęstis, – kalbėjo Londono Sičio korporacijos miško valdytojas Paulas Thomsonas. – Epingo miške stovi 55 tūkst. mažiausiai kelių šimtmečių senumo medžių, kurie turi abipusiškai naudingą santykį su grybais, kurie uždengia medžių šaknis ir iškeičia mineralus į maistines medžiagas.“
„Mūsų darbas yra apsaugoti Epingo miško ekosistemą, – tęsė P.Thomsonas. – Grybavimas yra žalingas medžiams, atima maistą iš elnių bei kitų miško gyventojų ir sumažina tikimybę, kad grybai galės daugintis ir išgyventi.“
„Tokio intensyvumo grybavimas gadina patirtį lankytojams, kurie nori mišką tyrinėti natūralioje jo būklėje, – pabrėžė miško valdytojas. – Visi turėtų mėgautis grybais dėl jų grožio ir įvairovės, o ne juos masiškai rinkti asmeniniam vartojimui ir komercinei naudai.“
Delikatesas restoranuose
Geriausi restoranai sumoka net iki 50 svarų (64,2 eurų) už kiekvieną kilogramą laukinių grybų. 2010 metais dvejomis „Michelin“ žvaigždėmis apdovanoto Kopenhagos restorano „Noma“ savininkas ir garsus virėjas Rene'as Redzepi buvo apkaltintas įstatymo pažeidimu dėl to, kad su grupe kitų maisto gamintojų išsiruošė į grybų paieškas Hampsted Hito parke, Šiaurės Londone.
Hito ir Hampstedo bendruomenės vadovai tvirtino, kad R.Redzepi veiksmai pažeidė 1968 metų įstatymą, kuriame rašoma, jog yra nelegalu rinkti laukinius grybus komercinės naudos sumetimais.
Tačiau entuziastingi grybautojai vis dar gali rinkti delikatesus Naujojo miško nacionaliniame parke. Deja, kiekvienam žmogui kasdien leidžiama prisirinkti daugiausiai 1,5 kilogramų grybų ir tik su ta sąlyga, kad jie bus suvartojami paties grybautojo.
Vis dėlto atsirado nuogąstaujančių, kad grybų gali nebelikti dėl komercinių grybautojų, kurie skaniuosius radinius parduoda už didžiules pinigų sumas.
