F.Desaras dirbo prestižinėje parfumerijos bendrovėje ir sakė ten mirštantis iš nuobodulio. Jo teigimu, keverius metus jam buvo skiriamos siaubingai nykios užduotys. Darbuotojas savo darbą apibūdino kaip „kankinantį kelią į pragarą“, dėl to kilo problemų su sveikata, atsirado epilepsija, opa, nemiga ir depresija. F.Desnaras buvo nušalintas nuo darbų tada, kai bendrovė neteko svarbios sutarties ir pradėjo ruoštis restruktūrizacijai.
„Man buvo gėda nieko nedaryti ir gauti už tai pinigus, man prasidėjo depresija“, – sakė F.Desnaras. Jis buvo atleistas 2014 metais po septynių mėnesių nedarbingumo. Vyras reikalauja kompensacijos ir dar iki galo neišmokėtos algos, įskaitant atostoginius.
F.Desnaro advokato teigimu, kompanijos tikslas buvo „žudyti vyrą iš nuobodulio“ tam, kad galėtų atleisti ir nemokėti išeitinės kompensacijos. Vis dėlto bendrovės atstovai tikina, kad skunde yra nesutapimų, o argumentų – trūksta. Bendrovės advokatas Juanas Filippas Benissanas sakė, kad ieškovas pastaruosius ketverius metus niekuo nesiskundė.
Prancūzijos įstatymuose nėra apibrėžtas pernelyg nuobodus darbas, visgi tyrimų duomenimis, dėl to kenčia apie 30 proc. darbuotojų.
Tai – ne pirmas atvejis, kuomet darbuotojai skundžiasi dėl per mažo darbo kiekio. Pernai paaiškėjo, kad nacionalinė prancūzų geležinkelių bendrovė SNCF vienam darbuotojui mokėjo daugiau nei 5000 eurų per mėnesį 12 metų, taip pat jis gavo įvairias išmokas, nors nedirbo nė vienos dienos. Darbuotojas vėliau pareikalavo 500 tūkst. eurų kompensacijos už tai, kad neturėjo galimybių tobulėti darbe.
Parengė Kristina Rancaitė