Puodelyje paslėptas, atsargiai į medžiagą įsuktas lobis, buvo paskutinė vieno iš Aušvico Birkenau stovykloje kalėjusių žmonių nuosavybė, kurią galiausiai atėmė koncentracijos stovyklą saugoję nacių kareiviai. Aušvicas Birkenau – viena didžiausių koncentracijos stovyklų, kurią Vokietija įkūrė Antrojo pasaulinio karo metu.
„Tai, kad buvo paslėpti vertingi daiktai parodė, kad į stovyklas vežamos aukos žinojo, jog juos ketino apvogti, – aiškino Aušvico Birkenau valstybinio muziejaus direktorius Piotras Cywinskis. – Taip pat tai parodė, kad žydų šeimos visados turėjo vilties, jog ateityje jiems prireiks tų daiktų.“
Naciai dažnai sakydavo tiems, ką ketino išvežti į koncentracijos stovyklas, kad jie bus tik perkeliami gyventi kitur, į naują vietą. Pasak P.Cywinksio, tremtiniams buvo leista pasiimti šiek tiek daiktų.
„Kareiviai buvo įsitikinę, kad tarp tremtinių daiktų – drabužių ir kitų gyvenimui reikalingų dalykų – jie galės rasti paskutinius išvežamų šeimų turtus“, – pasakojo Aušvico muziejaus direktorius.
Muziejaus darbuotojai lobį netikėtai rado, kai tikrino 12 tūks. glazūruotų virtuvės indų kolekciją. Jie aprašo kiekvieną rastą dalyką, tačiau dažniausiai atpažinti jų savininkus nėra galimybių.
Žiedas ir vėrinys muziejuje bus eksponuojami taip, „kad parodytų, kaip žiedą ir vėrinį slėpė jų savininkas“. Be to, tai bus dar vienas skaudžios istorijos atminimas.
