Jungtinės Karalystės archeologai dar prieš šimtą metų Gizoje, Egipte, aptiko nedidelį karstą, rašo „The Washington Post“.
Nuo tada jis buvo laikomas Kembridže esančiame Fitzwilliamo muziejuje.
Dešimtmečius mokslininkai manė, kad karsto viduje gali būti žmogaus vidaus organai, likę balzamavus kūną.
Tačiau naujausi kompiuteriniu tomografu atlikti tyrimai rodo, kad karsto viduje – mumifikuotas negimęs kūdikis.
Vaisiaus mumija yra pirmasis moksliškai patvirtintas atvejis, kai buvo balzamuotas maždaug 16–18 savaičių negimęs kūdikis.
Fitzwilliamo muziejaus Kembridže mokslininkė Julie Dawson mumiją pavadino „nepaprastu archeologiniu radiniu, kuris suteikia žinių apie senovės Egipto visuomenės požiūrį į žmogaus vaisių“.
„Pasirūpinimas vaisiaus laidotuvėmis įrodo, kad žmogaus gyvybė buvo vertinama nuo pirmųjų savaičių“, – sakė J.Dawson.
Mokslininkai mano, jog vaisius buvo palaidotas nėščiajai patyrus persileidimą.
Tai ne pirmas kartas, kai randama vaisiaus mumija, bet anksčiau atrastos buvo maždaug 25–37 savaičių.
Fitzwilliamo muziejaus atstovų tvirtinimu, vaisius galėjo būti palaidotas tarp 664 ir 525 metų prieš Kr.
Vaisiaus mumija buvo kruopščiai apvyniota, tuomet apipilta derva ir įdėta į maždaug 45 centimetrų ilgio karstą.
Anksčiau karstas tirtas rentgeno aparatu, tačiau rezultatai buvo neaiškūs – nuotraukose nieko nebuvo matyti. Po kurio laiko buvo nuspręsta pakartoti tyrimus, tik šį kartą pasitelkus kompiuterinį tomografą. Šį kartą nuotraukose buvo aiškiai matomos ant krūtinės sukryžiuotos rankos, vaisiaus kojos ir pirštai.
