Pastaruoju metu Kalifornijoje bitininkai išgyvena keistus laikus. Viena vertus, išaugusi vadinamosios bičių nuomos paklausa, rašo „Lietuvos rytas“.
Kadangi ūkininkams laikyti savų bičių neapsimoka dėl didelių laiko bei pinigų sąnaudų, jie kreipiasi į bitininkus, kad šie paskolintų savo spiečius, kol bus apdulkinti augalai. Už tokią bičių nuomą daugelis yra pasiryžę pakloti nemenkus pinigus.
Kita vertus, bitininkai pradėjo uždirbti vis daugiau iš tokių sandorių tik dėl to, kad kaip žaibas ėmė plisti bites marinančios ligos ir dėl to kiekvienos bitės nuoma tapo brangesnė.
Be to, atsirado dar viena rimta problema: vabzdžiais žiemą pasirūpinti nesugebantys naujokai bitininkai iš senbuvių naktimis pradėjo vogti bičių avilius.
Vagys juos perparduoda arba pasinaudoja spiečiais norėdami atgaivinti savo merdinčias dryžuotų medaus nešėjų kolonijas.
Kiekvieną pavasarį Kalifornijos bitininkai bando apsisaugoti nuo vagių, kurie niokoja senbuvių pragyvenimo šaltinį ir naikina bitininkų bendruomenės pasitikėjimą bet kuo, kas nori pradėti užsiimti šia sena ir garbinga profesija.
Lėmė migdolų bumas
Bitininkystė JAV kasmet duoda 1,8 mlrd. dolerių (1,6 mlrd. eurų) pelną, o net trečdalis visų šalies bitynų yra Kalifornijoje. Taigi net 95 proc. viso šio pelno sukuria 1,5 tūkst. valstijos bitynų.
Didžiąją XX amžiaus dalį bitės buvo laikomos tik dėl medaus. Bitininkystė visai neseniai pavirto pelninga verslo sritimi. Kad bitės gamintų kokybišką medų, reikėjo didelių žemės plotų, kur jos galėtų ieškoti nektaro. Ilgainiui bitininkai sutarė su ūkininkais daryti mainus: bitės apdulkins augalus mainais į nektarą.
Kalifornijos ūkininkai keitė savo įpročius ir pradėjo auginti vertingus augalus, pavyzdžiui, mandarinus, arbūzus, pistacijas, vyšnias ir graikinius riešutus.
Netrukus bitininkai suvokė galintys užsidirbti iš bičių nuomos ūkininkams – šie vabzdžiai buvo tarsi ore sklandančios trąšos.
Ieškodamos nektaro bitės apdulkina augalus ir padidina jų lapų, žiedų ar riešutų skaičių.
Devintajame dešimtmetyje bitininkai mėnesiui išnuomodavo ūkininkams kiekvieną savo avilį po 25 dolerius (22 eurus). Tai tapo itin pelningu papildiniu prie prekybos medumi.
XXI a. pirmasis dešimtmetis pakeitė bitininkystę. Pasaulis susirgo migdolų karštine: atsiradus milžiniškai šių riešutų paklausai, Kalifornijos ūkininkai puolė tenkinti vartotojų poreikių – čia užauginama daugiau kaip 80 proc. planetos migdolų.
Kadangi migdolų medžiai subrandina net 70 proc. daugiau riešutų, jei yra apdulkinti, bičių paslaugos tapo būtinos, kad ūkininkai išliktų konkurencingi.
„Bitės yra tokios pat svarbios kaip ir vanduo“, – aiškino vienas Kalifornijos migdolų augintojas.
Mirties priežasčių – dešimtys
Tačiau pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje prasidėjo ir nelaimės: bitės pradėjo masiškai mirti. 2006 metų žiemą JAV bitininkai prarado nuo 30 iki 90 procentų visų avilių gyventojų dėl plintančių ligų ir prastėjančių sąlygų. Anksčiau žiemos speigas pasiglemždavo vos apie 10–15 proc. avilių, o dabar kasmet žūva apie 30 proc. bičių.
Dėl ligų, sausrų, parazitų, prastėjančios žemės kokybės ir pesticidų bitininkystės industrija patyrė daug žalos. Šimtai verslininkų bankrutavo – jie nesugebėjo žiemą pasirūpinti sergančiomis, išsekusiomis bitėmis.
Nuo 2006-ųjų bitininkai bandė visais įmanomais būdais priveisti kuo daugiau bičių: jie atgabeno naujų bičių motinėlių, bitėms davė vaistų ir baltymų papildų. Bet tai buvo tik laikini sprendimai.
„Tai tas pat, kas bites maitinti greituoju maistu“, – šmaikštavo Orinas Johnsonas.
Bitėms reikia labai gerai maitintis, kad išliktų sveikos ir atsparios ligoms, kurias dažniausiai pasigauna iš žmonių.
Tačiau aplinkui esantys ūkininkai dažnai išbando naujus pesticidus, kurie nužudo dar negimusias bites.
„Avilys yra kaip organizmas, o kiekviena bitė – ląstelė“, – aiškino tyrėja Katie Lee. Ji pabrėžė: kiekvienas ore pasklindantis chemikalas bitėms kelia pavojų.
Tie bitininkai, kurie sugeba išsaugoti savo bites, tampa laimėtojais: smarkiai sumažėjus bičių skaičiui, kiekvienas avilys dabar išnuomojamas ūkininkams brangiau – už 180 dolerių (161 eurą).
„Dabar kur kas sunkiau išlaikyti bites gyvas nei bet kada anksčiau“, – sakė Amerikos naminių bičių federacijos prezidentas Gene’as Brandi.
Vagys – bitininkystės naujokai?
Kai visi suvokė, kad likusios gyvos bitės suneša neregėtus pinigus, atsirado bičių vagių. 2015 metais vagys Kalifornijoje pasisavino daugiau nei 1,7 tūkst. avilių. Smulkiesiems verslininkams kelios dešimtys avilių yra riba tarp turto ir skurdo.
Dauguma vagių yra ne kas kitas, o naujieji bitininkai, siekiantys užsidirbti iš augalų apdulkinimo verslo.
Naujokai su ūkininkais rudenį pasirašo sutartis, dėl savo nemokšiškumo žiemą netenka bičių, o atėjus pavasariui prisivagia avilių iš senbuvių.
„Žmonės bando išpildyti savo sutarčių sąlygas apvogdami mus, – skundėsi bitininkas, netekęs bičių, vertų 100 tūkst. dolerių (90 tūkst. eurų). – Man nekyla abejonių, kad vagis – kitas bitininkas.“
Pasitikėjimas tarp bitininkų brandinamas ilgai, puoselėjamas ištisas kartas: senbuviai kartu vyksta į konferencijas, draugiškai geria alų, valgo spurgas, skolina vieni kitiems avilius bei įrangą, dalijasi bitininkystės paslaptimis. Tačiau jiems sunku pasitikėti naujokais ir verslininkais, kurie bitėmis susidomėjo tik dėl pelno.
„Netekę bičių jie praranda viltį ir ima daryti kvailystes“, – kalbėjo Kalifornijos bitininkų asociacijos prezidentas ir ketvirtos kartos bitininkas Dionas Ashurstas.
Pasak D.Ashursto, naujokai turi šiokių tokių žinių apie bites, tačiau jie nėra bendruomenės dalis. Kiekvieną žiemą vis daugiau bitininkų tampa vagių aukomis ir praranda pragyvenimo šaltinį, o tuo metu jų sąskaita lobsta naujokai, kurie trokšta pasipelnyti vagiliaudami.
Plėšikai elgiasi identiškai
Bičių vagys sugaunami retai, o apkaltinami dar rečiau. Vagys iš anksto nuosekliai apmąsto avilių vagystę ir puikiai žino, kad naktimis kaimo keliai dažniausiai būna tušti.
Galbūt dėl to Bitininkų asociacija pradėjo siūlyti didelius – net 10 tūkst. dolerių (9 tūkst. eurų) – apdovanojimus vagis sučiupti padedantiems žmonėms.
„Nusikaltimų liudininkų kaime nebūna“, – teigė detektyvas Rowdy Jay Freemanas, kuris per trejus metus nesugebėjo sugauti nė vieno avilių plėšiko.
Bet detektyvui šįmet pagaliau pavyko sulaikyti jauną bitininką Jacobą Spathą. Daug šio vyro bičių žiemą išmirė, todėl jis įsigijo didelį sunkvežimį ir pavogė 60 avilių. Jaunasis vagišius buvo sugautas tik todėl, kad apiplėšimo aukos draugas netyčia atpažino avilius ir susisiekė su policija.
Tikėtina, kad J.Spathas kalėjime praleis daugiau nei trejus metus. Tai būtų pirmas atvejis Kalifornijoje, kai žmogus dėl neteisėto bičių pasisavinimo apkaltinamas stambia gyvūnų vagyste.
Sulaikytas amerikietis elgėsi panašiai kaip ir dauguma vagių. Pastarieji nuo avilių pašalina bityno pavadinimą ir juos išnuomoja migdolus auginantiems ūkininkams ar bičių prekybininkams.
Bitininkai kovoja savarankiškai
Policijos pareigūnai sugeba pagauti vos kelis avilius vagiančius nedorėlius, tad bitininkai turi patys spręsti šią problemą. Pernai Joe Romance’as prarado 128 avilius, tad bėdos prispaustas vyras nutarė pats ieškoti savo bičių.
Bitininkas išgirdo gandus, kad vienas bites auginantis vyras pusvelčiui pardavinėja avilius migdolų augintojams.
Ūkininku apsimetęs J.Romance’as nuvyko pas bitininką į namus ir sandėlyje aptiko tris vyrus, kurie laužė pavogtus avilius ir gamino naujus, kad jų neatpažintų kiti bitininkai arba policija.
Dar vienas bitininkas Brentas Woodworthas išsinuomojo mažą lėktuvą ir juo skrido tris valandas, kad surastų ryškiai geltona spalva nudažytus savo avilius. Bitininkas buvo pasiryžęs bet kam, nes vagys iš jo pagrobė net 30 tūkst. dolerių (27 tūkst. eurų) vertų bičių. („The Guardian“, LR)
Parengė Jonas Grinevičius
