Devynias dienas truksianti fiesta prasidėjo vidurdienį, kai prie
miesto rotušės nuaidėjo šūksniai „Viva San Fermin!“, o
netrukus į dangų nuskriejo raketa „chupinazo“.
Minios švenčiančiųjų, daugelis vilkinčių baltus rūbus su
raudonomis kaklaskarėmis ir plačiais diržais šoko, taškėsi
raudonu vynu, iš viršaus krito konfeti lietus.
Minia slinko pro didžiulius geltonus ir juodus virš galvų
iškilusius pripučiamus kamuolius, dešimtys stebėjo viską iš savo
balkonų.
Pirmą kartą asmuo raketai „chupjnazo“ paleisti buvo
išrinktas per mieste surengtus rinkimus iš šešių kandidatų.
Laimėjo 85-erių Jesusas Ilundainas Zaragueta, pirmą kartą dalyvavęs Pamplonos bulių bėgime
dar būdamas 15-metis ir nepraleidęs jų iki savo septintojo
dešimtmečio.
„San Ferminas švenčiamas ir rojuje, esu įsitikinęs“, –
sakė jis interviu vietiniam laikraščiui „Diario de Navarra“.
Devynias dienas trunkančią San Fermino šventę, gyvuojančią
nuo XV amžiaus pabaigos ir pavadintą Pamplonos šventojo globėjo
vardu, išgarsino 1926 metais išleistas Ernesto Hemingway (Ernesto
Hemingvėjaus) romanas „Fiesta“ (The Sun also Rises). Šis
spalvingas festivalis kasmet pritraukia tūkstančius turistų iš
Ispanijos ir užsienio.
Per San Fermino festivalį kiekvieną rytą (8 val. vietos, 9 val.
Lietuvos laiku) šeši buliai paleidžiami bėgti 846,6 metro ilgio
trasa nuo bulių aptvaro iki arenos, kur per koridos pasirodymus
vakarais būna nukaunami matadorų; iš šių galvijų mėsos gaminami
patiekalai Pamplonos restoranuose.
Tūkstančiai drąsuolių bėga kartu su koridos buliais siauromis
Pamplonos gatvėmis, rizikuodami būti pasmeigti aštriu buliaus ragu.
Dešimtys drąsuolių kasmet atsiduria ligoninėj, nors dauguma būna
sužeisti ne ragų, o parkritę ar trypiami galvijų.
Nuo 1911 metų, kai šiais laikais prasidėjo bulių bėgimai,
Pamplonoje žuvo 15 žmonių.
Antradienį prie koridos apie pusšimtis pusnuogių gyvūnų
teisių aktyvistų surengė akciją – apsipylė savo kūnus kraują
imituojančiu skysčiu ir laikė plakatus, užrašytus įvairiomis
kalbomis: „Pamplona: bulių skerdynės“ .
Po bulių bėgimų miestelio gatvėmis vėliau rengiami paradai su
didžiulėmis lėlėmis, kalvių priekalus kilnojančių stipruolių
varžybos, šokamas tautinis šokis „Jota“, vyksta tradicinės
muzikos koncertai ir fejerverkai. Barams leidžiama dirbti iki
šeštos ryto.