Devynias dienas truksianti fiesta prasidėjo vidurdienį, kai prie miesto rotušės nuaidėjo šūksniai „Viva San Fermin!“, o netrukus į dangų nuskriejo raketa „chupinazo“.
Minios švenčiančiųjų, daugelis vilkinčių baltus rūbus su raudonomis kaklaskarėmis ir plačiais diržais šoko, taškėsi raudonu vynu, iš viršaus krito konfeti lietus.
Minia slinko pro didžiulius geltonus ir juodus virš galvų iškilusius pripučiamus kamuolius, dešimtys stebėjo viską iš savo balkonų.
Pirmą kartą asmuo raketai „chupjnazo“ paleisti buvo išrinktas per mieste surengtus rinkimus iš šešių kandidatų.
Laimėjo 85-erių Jesusas Ilundainas Zaragueta, pirmą kartą dalyvavęs Pamplonos bulių bėgime dar būdamas 15-metis ir nepraleidęs jų iki savo septintojo dešimtmečio.
„San Ferminas švenčiamas ir rojuje, esu įsitikinęs“, – sakė jis interviu vietiniam laikraščiui „Diario de Navarra“.
Devynias dienas trunkančią San Fermino šventę, gyvuojančią nuo XV amžiaus pabaigos ir pavadintą Pamplonos šventojo globėjo vardu, išgarsino 1926 metais išleistas Ernesto Hemingway (Ernesto Hemingvėjaus) romanas „Fiesta“ (The Sun also Rises). Šis spalvingas festivalis kasmet pritraukia tūkstančius turistų iš Ispanijos ir užsienio.
Per San Fermino festivalį kiekvieną rytą (8 val. vietos, 9 val. Lietuvos laiku) šeši buliai paleidžiami bėgti 846,6 metro ilgio trasa nuo bulių aptvaro iki arenos, kur per koridos pasirodymus vakarais būna nukaunami matadorų; iš šių galvijų mėsos gaminami patiekalai Pamplonos restoranuose.
Tūkstančiai drąsuolių bėga kartu su koridos buliais siauromis Pamplonos gatvėmis, rizikuodami būti pasmeigti aštriu buliaus ragu. Dešimtys drąsuolių kasmet atsiduria ligoninėj, nors dauguma būna sužeisti ne ragų, o parkritę ar trypiami galvijų.
Nuo 1911 metų, kai šiais laikais prasidėjo bulių bėgimai, Pamplonoje žuvo 15 žmonių.
Antradienį prie koridos apie pusšimtis pusnuogių gyvūnų teisių aktyvistų surengė akciją – apsipylė savo kūnus kraują imituojančiu skysčiu ir laikė plakatus, užrašytus įvairiomis kalbomis: „Pamplona: bulių skerdynės“ .
Po bulių bėgimų miestelio gatvėmis vėliau rengiami paradai su didžiulėmis lėlėmis, kalvių priekalus kilnojančių stipruolių varžybos, šokamas tautinis šokis „Jota“, vyksta tradicinės muzikos koncertai ir fejerverkai. Barams leidžiama dirbti iki šeštos ryto.
