„Pasaulis kariauja, pasaulis kenčia“, – sakė pontifikas
prieš susitikimą, kuriame turėjo būti kalbama apie augantį
religinį fanatizmą, Sirijoje atsinaujinus kovos veiksmams ir
Jungtinėms Valstijoms tiriant išpuolį, su kuriuo gali būti
susijusi džihadistų grupė „Islamo valstybė“ (IV).
„Karo Dievo nėra“, – kalbėjo jis, ragindamas „visus
geros valios vyrus ir moteris, bet kokios religijos, melstis už
taiką“.
Ekumeninė pasaulinė maldos diena, kurią prieš 30 metų
įsteigė popiežius Jonas Paulius II, kasmet yra minima centrinėje
Italijos dalyje esančiame Asyžiuje, siekiant kovoti su žmonių
persekiojimu dėl religijos ir religija dangstomu ekstremizmu.
Popiežius Pranciškus suskubo priminti Vakarams, kad nors jie
išgyveno virtinę mirtinų džihadistų išpuolių, pasaulyje yra
vietų, kuriose miestai yra sulyginami su žeme, kankinami belaisviai,
ištisos šeimos miršta iš bado.
„Mus gąsdina... kai kurie teroristiniai veiksmai“, bet „tai
yra niekas, lyginant su tuo, kas vyksta tose šalyse, tose žemėse,
kuriose dieną ir naktį krenta bombos“, – sakė jis per rytines
mišias Vatikane.
„Šiandien besimeldžiant mums turėtų būti gėda, gėda, kad
žmonės, mūsų broliai ir seserys, gali daryti tokius dalykus“,
– kalbėjo jis.
79 metų pontifikas sraigtasparniu atvyko į Asyžių, kuriame
turėjo pietauti su dešimčia karo pabėgėlių, o vėliau dalyvauti
susitikime su tikėjimo vadovais, tarp kurių yra ir Kenterberio
arkivyskupas Justinas Welby ir Konstantinopolio
ortodoksų patriarchas Baltramiejus I.
Kaip pranešė Vatikanas, Pranciškus taip pat turėtų atskirai
susitikti su musulmonų ir žydų atstovais, taip pat su Japonijos
budistų vadovu Koei Morikawa.
Siras Mohanadas Zanboua, kuris kartu su savo
žmona Nour ir dukra Maria turėjo pietauti su Pranciškumi, sakė,
kad iš savo šalies pabėgo 2014 metų pabaigoje „po trejų metų
karo ir teroro“.
16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku religijų vadovai
išsiskirstys atskirai pasimelsti jiems įprastu būdu, o po maldos
susirinks į bendrą ceremoniją, kurioje kiekvienas jų ir vienas iš
karo aukų perskaitys po taikos žinutę.
Maždaug 500 skirtingų religinių tradicijų atstovų kartu su
pasauliečiais nuo šeštadienio dalyvauja mieste vykstančiose
diskusijose prie apvalaus stalo, aptardami tokias temas kaip religinis
smurtas, klimato kaita ir migrantų krizė.
Šis popiežiaus Pranciškaus apsilankymas yra antras per keletą
mėnesių šiame vaizdingame mieste, kuriame gimė ir Dievą atrado
Šv.Pranciškus Azyžietis, išsižadėjęs turtų ir tapęs taikos
pasiuntiniu.
Pasaulio 1,2 mlrd. katalikų vadovas, pasirinkęs Pranciškaus
vardą pagerbdamas šį garsų krikščionių vienuolį ir jo
pasišventimą taikai ir atlaidumui, atkakliai tvirtina, kad smurtas
religijos vardu neturi nieko bendra su Dievu.
Rugpjūčio mėnesį lankydamasis Lenkijoje Pranciškus sakė, kad
„pasaulis dalyvauja kare“, kurio motyvas yra „interesai,
pinigai, ištekliai, bet ne religija“.
„Visos religijos nori taikos, bet karo nori kiti“, – sakė
jis, perspėdamas netapatinti islamo su terorizmu ir pridurdamas, kad
ir tarp katalikų pasitaiko fundamentalistų.