Aradhana Samdariya mirė po 68 dienas trukusio pasninko. Jo metu mergaitė nieko nevalgė, tik gėrė virintą vandenį.
Merginos tėvai tvirtino, kad jų dukra pasninkavo savanoriškai, vadovaudamasi džainizmo, vienos iš seniausių pasaulio religijų, papročiais.
Panašu, kad jų žodžiais ne iki galo patikėjo Haidarabado miesto policija, kuri pradėjo tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar A.Samdariya buvo verčiama pasninkauti.
A.Samdariya mirė praėjusią savaitę, praėjus vos porai dienų po to, kai nutraukė pasninką.
Policijos atstovas pranešė, kad vaikų teisių gynimo organizacijai pateikus skundą, merginos tėvams buvo iškelta baudžiamoji byla.
Mergaitės tėvai, kurie yra pasiturintys juvelyrai, kategoriškai nepripažino jiems metamų kaltinimų.
„Ji pati prašė leisti jai nevalgyti. 51 dieną prašėme, kad ji nustotų, bet ji nepasidavė. Ji pasninkavo savo valia. Niekas jos nevertė“, – sakė mirusios mergaitės tėvas Manshi Samdariya.
Bet visuomenės veikėjai šiuos šeimos teiginius atmetė. Be to, pasigirdo kalbų, kad vietos dvasininkas šeimą įtikino, jog jeigu dukra nevalgiusi ištvers 68 dienas, tėvo verslas klestės.
Nors specialistai tvirtina, kad žmogaus organizmas be maisto pajėgus išgyventi du mėnesius, A.Samdariyos mirtis paskatino diskusijas dėl pasninko.
„Visai mūsų šaliai turėtų būti gėda, kad panaši religinė praktika vis dar egzistuoja.
Ši mergaitė galėjo gerti tik vandenį, kuriame nebuvo net citrinos griežinėlio“, – piktinosi žmogaus teisių aktyvistas Achyutas Rao.
Jis sakė esąs įsitikinęs, kad mergaitė badavo ne savo noru. Todėl negailėjo A.Samdariyos šeimai griežtų žodžių. Kritikos sutuoktiniai sulaukė ir už tai, kad surengė eitynes, kuriomis norėjo pagerbti savo dukros atminimą.
„Šokiruoja tai, jog šeima atrodo laiminga, kad jų dukra iškeliavo pas Dievą“, – tikino A.Rao.
Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja ne tik džainizmo tradiciją, bet ir kitą religinį paprotį – santharą, pagal kurį žmogus sąmoningai atsisako maisto ir vandens ruošdamasis numirti.
Pasninkavimas yra plačiai paplitęs ir kitose religijose. Musulmonai atsisako vandens ir maisto nuo saulėtekio iki saulėlydžio šventojo mėnesio ramadano laikotarpiu.
Pasninkavimas nesvetimas taip pat krikščioniams ar žydams. Tiesa, nė viena šių religijų nenumato pasninkavimo iki mirties.
