Laikiną parodą pavadinimu „Franco, pergalė ir respublika.
Nebaudžiamumas ir miesto erdvė“ sudaro skulptūros, pastatytos Barselonos
gatvėse praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams po
diktatoriaus, pradėjusio šalies perėjimą prie demokratinės
santvarkos, mirties.
Viena skulptūrų vaizduoja F.Franco be galvos, sėdintį ant
arklio, o kita – skirta pagerbti diktatoriaus karių pergalę
Ispanijos pilietiniame kare.
Abi skulptūros išprovokavo pasipiktinimo bangą ir buvo
apmėtytos kiaušiniais praėjus kelioms minutėms nuo oficialaus
parodos atidarymo, iš Barselonos pranešė naujienų agentūros AFP
fotografas.
Per darbų pristatymą nuo F.Franco režimo nukentėjusių
žmonių teises ginantis judėjimas surengė tylią protesto akciją,
o katalonų separatistai skandavo „Mūsų gatvėse nėra vietos
fašistams“.
Tuo tarpu Barselonos vicemeras Gerardo Pisarello sakė, kad šios parodos tikslas yra „pasmerkti
frankizmo nusikaltimus ir nebaudžiamumą – netgi demokratinėje
santvarkoje“.
Katalonų nacionalistai sako, kad iki sausio veiksianti paroda
trivializuoja F.Franco diktatūros, griežtai slopinusios bet kokias
separatizmo apraiškas, nusikaltimus.
Vyksant pereigai prie demokratijos, Ispanija priėmė teisės
aktą dėl amnestijos už diktatūros nusikaltimus, įvykdytus per
1936-1939 metų Ispanijos pilietinį karą.
1977-ųjų amnestijos įstatymas užkerta kelią Ispanijai tirti
pilietinio karo laikų nusikaltimus ir už juos teisti. Tai galioja
ir nusikaltimams, įvykdytiems F.Franco dešiniojo sparno
diktatūrinio režimo, gyvavusio iki generolo mirties 1975 metais.
Nors yra priimtas teisės aktas, reikalaujantis pašalinti iš
viešų vietų visus frankizmo simbolius, jų vis dar esama daugelyje
savivaldybių.