Spalio 26-ąją po pietų trylikametė Nataša Serdiukova išėjo pasivaikščioti. Bet netrukus atsiuntė trumpąją žinutę: „Išeinu iš namų.“ Ir išjungė mobilųjį telefoną.
Tėvai puolė skambinti Natašos draugams. Pirmiausia – 16-metei Aniai, su kuria jų duktė neseniai susipažino ir dažnai kartu leisdavo laiką.
Bet ir Natašos bičiulės telefonas paslaptingai tylėjo.
Paskui paskambino Anios mama, kuri pranešė, jog jos duktė irgi pabėgo iš namų. Išėjo neva į mokyklą, į papildomus užsiėmimus, ir negrįžo. Anios kambaryje motina rado raštelį: „Išėjau pažinti pasaulio.“
Buvęs Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas nusprendė nedelsti: paskambino šalies vidaus reikalų ministrui ir Federalinio saugumo tarnybos (FST) direktoriui ir užvirė neregėto masto paiešką.
Rusijoje 54-erių A.Serdiukovas – žinomas žmogus. Ir ne dėl to, kad turėdamas baldų prekiautojo specialybę 2007–2012 m. buvo šalies gynybos ministras.
2000 metais A.Serdiukovas vedė Sankt Peterburgo mokesčių tarnybos vadovo Viktoro Zubkovo dukterį ir tapo Vladimiro Putino draugo žentu.
Nuo tada V.Zubkovo karjerai šovus į viršų, uošvis paskui save patraukė ir žentą – į aukštą Sankt Peterburgo mokesčių žinybos postą, po to – į Maskvos mokesčių tarnybos vadovus.
Kai V.Zubkovas tapo premjeru, jo žentas persėdo į Rusijos mokesčių surinkimo ministro krėslą. Tačiau A.Serdiukovo karjeros viršūnė – Rusijos gynybos ministro pareigos.
Vėliau paaiškėjo, kad ministerijoje buvo vagiami pinigai ir įstaigos turtas. Šiam procesui vadovavo ministro favoritė Jevgenija Vasiljeva – Turtinių santykių departamento vadovė.
Ministras tada persikėlė gyventi pas savo mylimąją, pareiškęs apie skyrybas su teisėta žmona. Tačiau netrukus meilužė J.Vasiljeva už lėšų grobstymą atsidūrė teisme, o A.Serdiukovas buvo nušalintas nuo ministro pareigų.
Vyras nedelsdamas grįžo į šeimą, o valstybė buvusį ministrą pripažino „tėvynės gynėju“. Dabar A.Serdiukovas užima svarbų postą valstybinėje karo pramonės įmonėje „Rostech“.
Jaunesnioji ministro duktė Nataša per visą šį skandalą ir iki šių dienų gyveno ir mokėsi Anglijoje, kur kentė nuolatines bendramokslių patyčias.
Į Maskvą atvykusi paviešėti ir pailsėti mergaitė atsitiktinai per internetą susipažino su 16-mete Ania – dešimtoke pirmūne iš eilinės mokyklos, baigusią muzikos mokyklą ir gavusią vadinamąjį raudonąjį diplomą.
Savo bėdomis buvusio ministro duktė nutarė pasidalyti su naująja drauge.
Ania sugalvojo surasti apleistą namą, jį suremontuoti ir ten laimingai gyventi kartu su Nataša. Šį pasiūlymą buvusio ministro duktė priėmė su džiaugsmu.
Ir nutarė pabėgti: metro atvažiavo iki Jaroslavlio stoties, o iš ten patraukė į Sergijev Posadą. Su savimi Nataša ir Ania turėjo 100 dolerių (91,6 euro) ir 100 eurų, kuriuos paėmė iš tėvų.
Buvo vakaras, tamsu. Jos kurį laiką vaikštinėjo po mišką, bet tinkamų apleistų namų taip ir nerado. Nesugebėjo pasistatyti ir palapinės. Darėsi vis šalčiau.
Tada Ania ir Nataša pasibeldė į pirmąją jų kelyje pasitaikiusią bažnyčią. Kai joms atidarė dvasininkas, mergaitės papasakojo, jog buvo žygyje su draugais, bet pasiklydo ir ieško vietos nakvynei. Dvasininkas moksleives apnakvindino.
Tuo metu policija ir Kremliaus apsaugos tarnybos darbuotojai jau šukavo Sergijev Posadą ir kaimynines gyvenvietes.
Tąvakar Maskvoje dingo 5 vaikai, o nuo 1995-ųjų Rusijos sostinėje be žinios dingusiais laikomi 114 vaikų.
Tačiau buvusio ministro dukrą N.Serdiukovą rasti buvo privaloma – į jos paieškas buvo pasitelkti geriausi legendinio MUR – Maskvos kriminalinės paieškos skyriaus – detektyvai. FST ir Federalinės apsaugos tarnybos (FAT) darbuotojai.
Rytą Ania ir Nataša vėl nuėjo į mišką ieškoti apleisto namo. Bet jų pėdomis jau sekė policininkai ir kitų tarnybų atstovai.
Po kelių valandų mergaitės buvo atiduotos į tėvų rankas.
Buvusio ministro V.Serdiukovo dukters paieškos parodė: šalies policija daug ką gali, tačiau tik tada, kai nori.
