„Trumai yra labai keistas dalykas. Ir todėl jie nuostabūs – dėl to keistumo.
Niekuomet nežinai, kur gali jų rasti“, – pasakoja 64 metų G.Sacchetto, kuris tikina, kad žemės brangakmeniais vadinamų grybų jis ieško ne dėl pinigų, bet dėl pomėgio ir azarto.
Italas naktimis ir paryčiais išsileidžia į trumų paieškas kartu su devynerių metų retos veislės augintine – Romanijos vandens kalaite Dora.
Dora šeimininką lydi į retų grybų paieškas nuo tada, kai dar buvo mažas šunytis ir dar tik mokėsi, kaip užuosti po velėna pasislėpusius aitraus kvapo lobius. Iš pradžių šeimininkas po žemėmis slapstydavo sūrį su mėlynuoju pelėsiu, o jau vėliau – ir tikrus trumus.
„Nesakau, kad jis geresnis nei mano žmona, bet trumų medžiotojui toks šuo nepamainomas“, – šmaikštavo G.Sacchetto.
Kai Dora aptinka grybą, ji ima vizginti uodegą rodydama, kad prie jos letenėlių, 10–30 centimetrų gylyje, laukia vertingas radinys. Šunytei tai smagus žaidimas – už kiekvieną aptiktą trumą ji iš šeimininko gauna skanėstą.
Šiedu gurmaniškų gėrybių medžiotojai žino visus kelius ir gudrybes. Nieko nuostabaus: G.Sacchetto tuo užsiima jau 50 metų.
Italas pasakoja, kad anksčiau trumų būdavo daug daugiau, bet laimikį pastaraisiais dešimtmečiais labai sumažino oro tarša ir miškaviečių naikinimas.
Nors trumų mąžta, jų medžiotojų gretos vis dar gausios. Antai Italijoje skaičiuojama iš viso 200 tūkst. trumų rinkėjų, o vien Pjemonto regione – 4 tūkst. Alba, kurioje gyvena ir G.Sacchetto su Dora, kulinarijos sluoksniuose žinoma dėl puikaus vyno ir kasmet rengiamo baltųjų trumų festivalio, į kurį suplaukia tūkstančiai gurmanų piligrimų iš viso pasaulio.
Šis renginys trunka net du mėnesius, o šiųmetis, prasidėjęs rugsėjį, pasibaigė spalio 27-ąją.
Vienas kilogramas baltųjų trumų šiemet Alboje kainuoja 3–4 tūkst. eurų.
Parengė Jorūnė Paužienė
