Daugelyje šalių nuotakos gali pasirinkti, kaip nori būti vadinamos po vestuvių, tačiau Japonijoje įstatymai reikalauja, kad sutuoktinių pora dalytųsi viena pavarde.
97 proc. moterų priima sutuoktinio pavardę. O su XIX amžiaus įstatymu nesutinkančios moterys, dėl įvairių priežasčių norinčios išlaikyti savo mergautinę pavardę, susiduria su keblumais.
Antai privačioje Japonijos universiteto mokykloje nuo 2003 metų dirbančią mokytoją Tokijo teismas įpareigojo laikytis švietimo įstaigos raginimų naudoti vyro pavardę ir padengti 1,2 mln. jenų (10 tūkst. eurų) siekiančias teismo išlaidas.
Anot teisėjo Atsushi Onose, Japonijos visuomenėje dar neįsišaknijo praktika naudoti mergautinę pavardę. 70 proc. ištekėjusių moterų darbe vis dar naudoja sutuoktinio pavardę.
„Nenoriu, kad mano vardas ir mano laimėjimai iki vestuvių, pavyzdžiui, parašytos knygos ir perskaitytos paskaitos, būtų atskirti vienas nuo kito“, – skundėsi moteris.
Mokytoja, kurios tapatybė neatskleidžiama, sulaukė nusiskundimų, kad švietimo įstaigoje naudojamos dvi skirtingos pavardės apsunkino darbą ir sukėlė sąmyšį. Mat ši mokytoja mergautine pavarde prisistatydavo mokiniams, o jų tėvams siunčiamus laiškus pasirašinėdavo vyro pavarde.
Teismo nuosprendžio įskaudinta japonė buvo ne vienintelė, kuriai jis pasirodė absurdiškas.
Kritikai rėžė, kad trijų vyriškosios lyties teisėjų nuosprendis buvo šališkas ir dvelkė senove.
„Teismo nuosprendyje nekreipiama dėmesio į tai, kad moterys per prievartą turi imti vyro pavardę. Savarankiški sprendimai turėtų būtų itin gerbiami mokyklose, nes ten individualumas yra vertinamas“, – tvirtino Vasedos universiteto profesorė Masayuki Tanamura.