Ceremonija prasidėjo 21 pabūklo salvėmis. Paradines uniformas
vilkintys ir šautuvais ginkluoti kariai stovėjo išsirikiavę
„Didvyrių kapinėse“ Maniloje, į kurias velionio palaikai
anksčiau buvo slapta atgabenti – aiškiai siekiant išvengti
protestų.
Praėjusią savaitę šalies Aukščiausiasis Teismas nusprendė,
kad F.Marcosas, valdęs Filipinus du dešimtmečius iki 1986 metais
kilusio kariuomenės remiamo gyventojų sukilimo, gali būti
palaidotas didvyrių kapinėse.
Apie šią teismo nutartį, patvirtinusią prezidento Rodrigo
Duterte sprendimą, kritikai sako, kad toks
žingsnis reiškia jo nusikaltimų pateisinimą.
Netikėtas F.Marcoso šeimos, nepaisiusios prieštaravimų,
sprendimas laidotuvių ceremoniją surengti netrukus po
Aukščiausiojo Teismo paskelbtos nutarties, dar labiau pakurstė
visuomenės nepasitenkinimą.
Peticijos prieš F.Marcosą teikėjų teismui advokato Barry
Gutierrezo nuomone, laidotuvės įvyko neteisėtai,
nes nespėta pateikti apeliacijos.
„Nenuostabu, kad tai vyksta. F.Marcosas nepaisydavo įstatymų
būdamas gyvas, ir net per savo laidotuves jis vis dar pažeidinėja
įstatymus“, – naujienų agentūrai AFP sakė B.Gutierrezas.
Policija pranešė, kad F.Marcoso palaikai buvo atvežti į
kapines vos prieš prasidedant laidotuvių ceremonijai, todėl
protestuoti planavę oponentai buvo užklupti nepasirengę.
„Esame šokiruoti ir įpykę“, – sakė B.Gutierrezas.
Tūkstančiai riaušių policijos pareigūnų bei karių apsupo
kapines, tačiau protestuotojų ten nebuvo.
Į kapines atvykę žurnalistai įleisti nebuvo, tačiau jie
sugebėjo stebėti ceremoniją per teleobjektyvus.
F.Marcosas Filipinus valdė du dešimtmečius, kol prieš jį
atsigręžė svarbūs kariuomenės vadai, o milijonai žmonių išėjo
į gatves. „Liaudies galios“ sukilimas, kuris daugiausia buvo
taikus, įkvėpė judėjimus už demokratiją visoje Azijoje ir
pasaulyje.
F.Marcosas, puoštis mėgusi jo žmona Imelda ir jų bičiuliai
iš valstybės iždo pasisavino iki 10 mlrd. dolerių (9 mlrd. eurų),
sako vyriausybės tyrėjai ir istorikai.
Šio diktatoriaus valdymo metais taip pat buvo dažnai
pažeidinėto žmogaus teisės, F.Marcosui siekiant išlaikyti
kontrolę savo rankose ir užsitikrinti sąlygas grobstyti valstybės
pinigus.
Ankstesnės Filipinų vyriausybės tvirtino, kad F.Marcoso
režimas nužudė arba kankino tūkstančius žmonių.
Antikorupcinė nevyriausybinė organizacija „Transparency
International“ 2004 metais įvardijo F.Marcosą antruoju labiausiai
korumpuotu visų laikų lyderių – po Indonezijos diktatoriaus
Suharto.
Anot Pasaulio banko, Filipinų užsienio skola 1972 metais, kai
F.Marcosas paskelbė karo padėtį, siekė 2,67 mlrd. dolerių (2,42
mlrd. eurų), o 1986 metais ji išaugo iki 28,2 mlrd. dolerių (25,5
mlrd. eurų).
Po F.Marcoso mirties 1989 metais Havajuose, jo šeimos nariai
sėkmingai grįžo į politiką ir keletą kartų bandė gauti
leidimą palaidoti jį didvyrių kapinėse, kur laidojami kiti
prezidentai bei aukšti kariuomenės vadai.
Buvusio diktatoriaus žmona Imelda tapo kongreso nare ir apsigynė
nuo visų jai metamų kaltinimų korupcija.
Du jos vaikai tapo įtakingais politikais. Ferdinandui Marcosui
jaunesniajam, dar žinomam Bongbongo
pravarde, ypač pasisekė, nes jis tapo senatoriumi, o šiemet vos
netapo viceprezidentu.
Vis dėlto ankstesni prezidentai atsisakė leisti laidoti
F.Marcosą didvyrių kapinėse dėl jo padarytų nusikaltimų, todėl
šeimos nariai saugojo jo palaikus stikliniame karste jo namuose
šiaurinėje Ilokų Nortės provincijoje.
Tačiau velionio šeimai pagaliau pavyko gauti leidimą, kai šią
gegužę į valdžią atėjo R.Duterte, ilgametis F.Marcoso šeimos
sąjungininkas.
Jo nuomone, F.Marcosas nusipelnė būti palaidotas kaip didvyris,
nes jis buvo prezidentas ir Antrojo pasaulinio karo veteranas.
R.Duterte taip pat sakė, kad jaučiasi skolingas F.Marcoso
šeimai, nes jo paties tėvas tarnavo diktatoriaus vyriausybėje. Be
to, Marcosai finansiškai parėmė jo rinkimų kampaniją.