42 metų Nancy Holten užaugo Šveicarijoje, jos vaikai turi šios šalies pilietybę, o ji pati sklandžiai šneka vokiškai. Tačiau, kai kalba pasisuka apie pilietybę, visą jos šveicariškumą nustelbia nepagarba vietiniams papročiams, rašo „The Local“.
N.Holten yra veganė ir didelė gyvūnų teisių gynėja, gyvenanti Argau kantone – būtent čia ji turi itin blogą reputaciją dėl savo užmojų. Mat moteris įsitikinusi, kad žalmargėms po kaklu parišti varpeliai kenkia šių gyvūnų sveikatai.
Šveicarus erzinanti moteris taip pat prieštarauja medžioklei, paršelių lenktynėms ir skundėsi dėl bažnyčių varpų keliamo triukšmo mažame Šveicarijos kaime Gipfe-Oberfrike, kuriame ji gyvena.
Bėdų pridarė ilgas liežuvis
Nuolatinis N.Holten nepasitenkinimas viskuo, kas šveicariška, pavertė ją savotiška žvaigžde žiniasklaidoje – iš jos dažnai imami interviu.
Pernai aktyvistės prašymas gauti Šveicarijos pilietybę buvo atmestas antrą kartą, nors ji atitiko visus teisinius reikalavimus, o Argau kantono valdžia formaliai nepateikė jokių prieštaravimų.
Tačiau jai koją pakišo būtent siekis gelbėti karves. Kadangi Šveicarijoje vietinių gyventojų komitetai dalyvauja sprendime, ar kam nors suteikti pilietybę, N.Holten kaimynai nusprendė, kad ši aktyvistė nenusipelnė tapti šveicare.
Šveicarijos liaudies partijos vietinio skyriaus pirmininkė Tanja Suter išvadino N.Holten rėksne.
„Mes nesuteiksime jai Šveicarijos pilietybės dovanos, jei ji erzins mus ir negerbs mūsų papročių“, – tvirtino T.Suter.
Kovoja dėl gyvūnų teisių
Nors N.Holten pripažino, kad jai nederėjo taip kalbėti, ji laikosi įsitikinimo, jog jos misija gelbėti karves – šventa.
„Manau, kad kalbėjau per garsiai ir mintis reiškiau per dažnai, – sakė N.Holten. – Daugelis mano, kad užsipuoliau jų tradicijas. Tačiau tai niekados nebuvo mano tikslas. Mane veikti pastūmėjo gyvūnų gerbūvis.“
Olandė tvirtino, kad negavusi Šveicarijos paso ji labai liūdės, nes ši šalis – jos tikrieji namai, kur ji augo nuo aštuonerių metų.
„Aš čia turiu draugų ir giminių, čia dirbau ir esu įsitraukusi į visuomeninį gyvenimą, – atviravo N.Holten. – Prieš kelerius metus aš net buvau mokyklos tėvų komiteto narė.“
Tačiau Gipfo-Oberfriko kaimo atstovas Ursas Treieris tikino, kad bendruomenė neatmetė N.Holten pilietybės prašymo dėl to, kad ji priešinosi varpeliams po karvių kaklais. Pasas nebuvo išduotas, nes per garsiai reikšdavo nuomonę.
„Mes žinome, kad ji atitinka visus teisinius reikalavimus ir jog žmonės norintys tapti Šveicarijos piliečiais gali turėti skirtingas ideologines nuomones, – kalbėjo U.Treieris. – Tačiau N.Holten labai dažnai savo asmeninę nuomonę reiškia žiniasklaidoje ir pritraukia dėmesio, priešindamasi tradicijoms kaime.“
Nenori išduoti principų
U.Treieris teigė, kad nesibaigianti N.Holten kova prieš Gipfo-Oberfriko papročius nepadarė jos itin populiarios bendruomenėje. Be to daugelis svarsto, kodėl ji iš viso norėtų būti šveicare, jei negerbia vietinių papročių.
„N.Holten, kuri save įvardijo nepriklausoma žurnaliste, rašytoja, modeliu ir vaidybos studente, tvirtino, kad dėl geresnių santykių su kaimynais neketina atsisakyti savo veiklos“, – aiškino U.Treieris.
Nemėgstama aktyvistė gynėsi, kad nebekovodama dėl gyvūnų gerbūvio, ji nebūtų ištikima savo principams – dėl to ji negalinti sustoti to, ką daro.
Tai ne pirmas kartas, kai ilgai Šveicarijoje gyvenantys žmonės paso negavo dėl itin keistų priežasčių.
2016 metais Bazelio srities kantono vietinių gyventojų komitetas atmetė iš Kosovo kilusios šeimos prašymą gauti pilietybė dėl to, kad šie žmonės viešumoje vaikščiodavo apsirengę sportines kelnes, o ne džinsus.
2014 metais 43 metus Šveicarijoje gyvenęs amerikietis negavo pilietybės, nes jis esą nepakankamai gerai integravosi šalyje. Mat jis negalėjo įvardyti jo kantone esančių ežerų bei nežinojo didžiausios įmonės, kuri veikė jo miestelyje.
