Peržydėjusių tuopų sėklos su pūkeliais pasklinda ore kiekvieną pavasarį, tačiau Kinijoje šis laikas – itin sunkus.
Mat Mao Dzedongo valdymo laikais tuopos buvo sodinamos milijonais.
Šie aukšti ir nelepūs medžiai buvo pigus būdas pagyvinti pramonės ir skurdo aptemdytus Kinijos kraštovaizdžius.
Tačiau šiais laikais greitai augančios tuopos kelia bėdų. „Mes nebegalime jų suvaldyti“, – skundėsi Pekino miškininkystės instituto tyrėjas Che Shaochenas.
Kiekvieną pavasarį moteriškos lyties tuopų pumpurai paskleidžia baltus pūkus, kurie užkloja miestus, sukelia alergiją, prilenda į mažiausius plyšelius, užkemša automobilių radiatorius.
Pūkų sluoksnis kai kuriose vietose tos storas, kad net sukelia eismo sutrikimų ar gaisrų.
Tad sostinės vairuotojai netgi teigia išmokę planuoti maršrutą taip, kad kuo mažiau pūkų patektų į mašinos variklį.
„Jie visiškai uždengia priekinį stiklą ir sumažina matomumą“, – skundėsi 41-erių taksistas Liu Yingjie.
Pekine kiekvienai dešimčiai žmonių tenka po vieną tuopą, todėl miesto valdžia jau dabar ėmėsi plano, kaip šį pavasarį išvengti sumaišties.
Darbininkų komandos nugenėjo tūkstančius medžių, o kai kuriuos apipurškė chemikalais, kurie neleidžia augalams sukrauti pumpurų.
O labiausiai aplinką teršiantys medžiai skiepijami. Miškininkai ant moteriškos lyties pumpurus auginančių šakų persodina vyriškus pumpurus turinčius ūglius, kad medžiai brandintų mažiau sėklų.
Prie smogo pripratusiems Kinijos didmiesčių gyventojams oro tarša nėra naujovė, bet pavasarį ir jiems atsibosta ore sklandantys tuopų pūkai.
43-ejų Chen Jimenas teigė, kad Pekino centre stūksančiame imperatorių rūmų komplekse per patį tuopų žydėjimo piką kasdien sušluoja pilną šiukšliadėžę pūkų.
Bankininkas Zhang Weimingas sakė, kad kelias dienas kiekvieną pavasarį iš viso neišeina iš namų: „Pūkai veliasi burnoje, graužia akis. Iš viso nebenoriu eiti į lauką.“