A.Poinchevalis savo performansus pavadino „Akmuo“ ir „Kiaušinis“. Vakar akmenyje užsidaręs menininkas savaitę praleis 12 tonų akmens luite, o kovo pabaigoje 3–4 savaites sėdės ant tuzino kiaušinių.
Akmens luite prancūzas pagal savo kūno formą išskaptavo ertmę, kuri tik vos didesnė negu jis pats. O perėdamas viščiukus jis pasakoja valgysiąs daugybę patiekalų su imbieru, kad jo kūno temperatūra kiltų ir kiaušiniai būtų laikomi mažiausiai 37 laipsnių šilumoje.
Perėdamas menininkas ketina daryti pusvalandžio pertrauką per parą. O kai viščiukai išsiris, jie bus nugabenti pas jo tėvus.
„Manau, kad tai bus vidinė kelionė, padėsianti atrasti atsakymą į klausimą: „Kas yra pasaulis?“ – svarstė menininkas A.Poinchevalis.
Tiesa, „Akmuo“ ir „Kiaušinis“ – ne pirmieji šio prancūzo performansai, apstulbinę meno pasaulį. Kartą jis net dvi savaites praleido meškos iškamšoje.
Taip pat aštuonias dienas yra gyvenęs duobėje žemėje, ant kurios buvo užridentas didelis akmuo, ir plaukęs Prancūzijos Ronos upe milžiniškame stikliniame butelyje su kamščiu.
Menininkas taip pat praleido savaitę ant 20 metrų aukščio karties priešais Paryžiaus traukinių stotį. A.Poinchevalis yra perėjęs skersai Prancūziją pėsčiomis, eidamas vien tiktai nosies tiesumu pirmyn ir nesisukiodamas.
Muziejaus „Palai de Tokyo“ kuratorius Jeanas de Loisy tvirtino, kad A.Poinchevalio užmojai turėtų būti laikomi ne „triukais“, o mistinėmis kelionėmis.
„Tai apmąstymai apie savo vidinio pasaulio tyrinėjimą, savęs pakeitimą ir gyvenimą skirtingose tikrovėse“, – sakė J.de Loisy.
Menininkas A.Poinchevalis ištisus mėnesius treniravo savo kūną ir protą, kad jam išeitų gyventi milžiniškame akmenyje. Jame prancūzas sėdės ištiestomis rankomis.
Akmens luite buvo išgręžtos skylės, kad vyras neuždustų. Be to, pro kai kurias skyles pravesti laidai, kad būtų galima matuoti A.Poinchevalio širdies ritmą ir įvesti telefoną, kuris būtų naudojamas iškilus pavojui.
Anot A.Poinchevalio, gyvendamas akmenyje jis valgys tik džiovintą mėsą, sriubą ir vartos skysčius. Tiesa, paslaptimi išlieka, kaip menininkas sugebės tuštintis. Paklaustas apie tai jis nuo atsakymo išsisuko.
Vis dėlto menininkas pripažino, kad tokie performansai išsekina – atsigauti prireikia net kelių savaičių.
Bet A.Poinchevalis turi dar didesnių ambicijų: „Noriu vaikščioti ant debesų. Siekdamas įgyvendinti šią idėją dirbu jau penkerius metus.“ („The Guardian“, LR)