Plakatai su buvusio JAV prezidento B.Obamos atvaizdu ir į prancūzų kalbą išverstu jo 2008 metų rinkimų šūkiu „Taip, mes galime“ papuošė ne vieną Paryžiaus gatvių stendą.
Visa tai prasidėjo kaip pokštas. Keturi draugai iš Prancūzijos sostinės gurkšnodami alų bare juokais sumąstė, kad Prancūzijos prezidento rinkimuose, kurie vyks šių metų balandžio–gegužės mėnesiais, turėtų dalyvauti ir buvęs JAV lyderis.
Tokia mintis jiems šovė dėl nepasitenkinimo tikraisiais kandidatais stoti prie šalies vairo. Vaikinai sugalvojo, kad būtų smagu sukurti B.Obamos rinkimų kampaniją.
Jų pokštas patiko ir kitiems prancūzams, todėl netrukus ši išdaiga virto kūnu – sukurti ne tik B.Obamos rinkimų plakatai, bet ir interneto svetainė.
Joje teigiama, kad Prancūzijai pats laikas atsibusti iš letargo ir čia jai geriausiai galėtų padėti B.Obama, nes jis jau turi pakankamai patirties šioje srityje.
Galiausiai paruošta ir peticija internete, raginanti buvusį JAV lyderį užimti Prancūzijos prezidento postą. Ją jau pasirašė daugiau nei 40 tūkst. prancūzų.
Be abejo, B.Obama niekada negalėtų tapti Prancūzijos prezidentu, nes nėra šios šalies pilietis. Tačiau norintys jį matyti prie valstybės vairo prancūzai savo interneto svetainėje tikino, kad tai visiškai nėra svarbu.
„Norime suduoti smūgį išrinkdami užsienietį mūsų gražios šalies prezidentu“, – interneto svetainėje skelbia idėjos autoriai.
Jie tikisi iki kovo 15 dienos surinkti milijoną parašų žmonių, kurie norėtų buvusį JAV lyderį matyti Prancūzijos prezidento poste.
„B.Obama jau baigė antrąją JAV prezidento kadenciją. Kodėl negalėtume jo įdarbinti mūsų šalies vadovu?“ – juokauja prancūzai.
Šiuo metu apklausos rodo, kad pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodyti gali kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen.
Bet antrajame ture ji greičiausiai nusileistų bet kuriam iš savo varžovų – tiek buvusiam ekonomikos ministrui Emmanueliui Macronui, tiek Respublikonų partijos atstovui François Fillonui.
Jeigu vis dėlto M.Le Pen pavyktų nugalėti savo varžovus, ji taptų pirmąja kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politike Vakarų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, užėmusia prezidento postą. („The Guardian“, LR)
