Kiek daugiau nei prieš 20 metų buvo nustatyta, kad didžiausią pasaulyje salyną sudaro 17 508 salos ir jis užima 1,9 milijono kvadratinių kilometrų.
Tačiau iki rugpjūčio mėnesio, kai vyks Jungtinių Tautų (JT) susitikimas, Indonezija tikisi šiuos skaičius patikslinti ir pateikti šiai organizacijai, kuri iki šiol nebuvo patvirtinusi, kiek salų turi valstybė.
Indoneziečiai tikisi, kad visų, net ir mažiausių, salelių įregistravimas JT registre padės apsaugoti didžiulę valstybės teritoriją ir žuvų išteklius.
Remiantis JT Jūrų teisės konvencija, sala yra natūraliai susiformavusi vandens apsupta sausuma, kuri per potvynį lieka iškilusi virš vandens paviršiaus. O jos pavadinimas oficialiai gali būti pripažintas, jei jį žino bent du vietos gyventojai.
Atsižvelgdami į šiuos apibrėžimus, Indonezijos jūros reikalų ir žvejybos ministerijos darbuotojai mano, kad prie dabartinio skaičiaus jie turėtų pridėti net 1,7 tūkst. naujų salų.
„Bent jau tiek jų kol kas įrašėme į savo sąrašą, tačiau tikrai gali būti, jog skaičius padidės, nes darbus tęsime iki liepos pabaigos, – pasakojo salų skaičiavimui vadovaujantis Balokas Budiyanto. – Mums reikės aplankyti visas šias salas, užfiksuoti jų koordinates, pavadinimus ir jų prasmę, apibūdinti kraštovaizdį ir salos istoriją. Dokumentuose mūsų atradimai bus išdėstyti labai smulkiai.“
Jei visos salos bus pripažintos JT, tai gali padėti Indonezijai apsaugoti savo teritoriją ir išteklius. Be to, tai būtų svertas, leidžiantis reikalauti suvereniteto vandenyse, dėl kurių ginčijasi kaimyninės valstybės.
Indonezijos valdžia taip pat teigia, kad dėl nelegalios žvejybos vandenyse, kuriuos šalis laiko savais, kasmet prarandama milijonai dolerių pajamų.
Be to, gali būti, kad net 60 proc. Indonezijos salų neturi nei vardo, nei teisinio statuso. Tai reiškia, kad jos lengvai gali būti pasisavintos kitų valstybių.
Ir ne tik kitų valstybių, bet ir privačių kompanijų.
Antai ne per seniausiai vieną salą užėmė privataus kurorto savininkai, lauk išvarę 109 šeimas.
