Oklande, Naujojoje Zelandijoje, įkurta alternatyvi švietimo įstaiga – Giliosios žaliosios tankynės mokykla („Deep Green Bush School“). Joje vaikai laksto lauke, tyrinėja gamtą ir medžioja.
Čia nėra pamokų, klasių, bausmių už blogą elgesį, egzaminų ar namų darbų. Jei orai geri, mokiniai keliauja žvejoti, o tada ant laužo kepa sugautą laimikį.
„Tai vadinasi mokykla, tačiau ji nėra panaši į jokią kitą švietimo įstaigą, – aiškino mokyklos direktorius ir vienas jos įkūrėjų Joey Moncarzas. – Nemėgstame vaikams sakyti, kad metas rašyti arba laikas spręsti matematikos uždavinius. Kai jiems kas nors įdomu, jie tai ir daro.“
Nusivylė įprasta sistema
J.Moncarzas prisipažino, kad anksčiau darbavosi įprastose švietimo įstaigose. Bet po penkerių sunkių metų Naujosios Zelandijos švietimo sistemoje jis nusprendė mesti darbą ir įkurti kitokią mokyklą.
Jis įsitikinęs, jog paprastos mokyklos neparengia vaikų dorotis su ateities problemomis, pavyzdžiui, klimato kaita.
Todėl vyras nutarė, kad metas naująją kartą mokyti, kaip gyventi gamtoje, kaip medžioti, žvejoti ir kitaip rinkti maistą.
Esant geriems orams mokiniai – jų kol kas yra aštuoni – laiką leidžia gamtoje tyrinėdami Naujosios Zelandijos tankynes.
Jie ne tik mokosi apie vietinius augalus ir gyvūnus, bet ir spendžia spąstus oposumams.
Tokių dalykų kaip skaitymas, rašymas ir skaičiavimas vaikai mokosi savo tempu, o ne tada, kai to reikalauja mokytojas.
Vieningi su gamta
„Tėvams kilo daugybė klausimų, kai jie pamatė, kad jų vaikai iš „normalių“ mokyklų sugrįžta įsitempę ir nelaimingi. Teko mokyti vaikus įprastoje mokykloje – dauguma jų yra liūdni“, – apie paskatą įkurti naują mokyklą kalbėjo J.Moncarzas.
Kadangi jo mokykla įregistruota kaip nepriklausoma švietimo įstaiga, jai nereikia laikytis įprasto Naujosios Zelandijos mokymo plano. Vis dėlto mokyklą prižiūri Švietimo ministerija, todėl tam tikrų suvaržymų yra.
Nuo sausio, kai J.Moncarzas įsteigė Giliosios žaliosios tankynės mokyklą, jis sulaukė daugybės prašymų iš kitų Naujosios Zelandijos, Europos šalių ir net Kinijos miestų ten atidaryti naujosios švietimo įstaigos poskyrius.
J.Moncarzas teigė, kad jo mokykla nėra eksperimentinė, o vadovaujasi sena išmintimi, kaip tėvai augindavo savo vaikus, kad jie gyventų darnoje su gamta.
Daugėja kitokių mokyklų
Otago universiteto švietimo ekspertas Davidas Bergas pasakojo, kad pastaruoju metu pasaulyje daugėja alternatyvią mokymo programą siūlančių įstaigų.
Kitokį požiūrį į švietimą turinčių mokyklų ypač daug Skandinavijos šalyse, kur kai kuriuose darželiuose pamokų laiku vaikai keliauja žvejoti ant ledo.
Vis dėlto D.Bergas perspėjo, jog svarbu užtikrinti, kad vaikai įgytų ir įgūdžių, būtinų gyventi šiuolaikiniame pasaulyje.
„Daugelis jaučia, kad yra atotrūkis tarp mūsų ir gamtos, todėl buvimas lauke yra vertinamas, – aiškino D.Bergas. – Jeigu norima sulaukti sėkmės šiuolaikinėje visuomenėje, reikia išlavinti daugybę įgūdžių. Tiesa, dalis jų įgyjama tiktai būnant lauke.“ („The Guardian“, LR)