„Man buvo labai sunku mesti rūkyti, – prisipažino visai neseniai rūkyti visiškai metęs A.Suganda, kuriam dabar yra aštuoneri. – Jei nerūkydavau, mano burnoje atsirasdavo rūgštus skonis, svaigdavo galva. Tačiau dabar aš esu laimingas. Esu kupinas entuziazmo, o mano kūnas jaučiasi šviežias.“
Pietinėje Sumatros salos dalyje, mažame Kemang Sungai Lilino įlankos kaimelyje, gyvenantis mažametis A.Suganda anksčiau buvo žinomas kitokiu, Aldi Rizalo, vardu.
Kai jam buvo dveji metai, jis išgarsėjo internete, nes be sustojimo rūkydavo cigaretes. Vaizdo klipus, kuriuose jis traukdavo dūmus, peržiūrėjo milijonai žmonių iš viso pasaulio. Tačiau mažamečio motina laikotarpį, kai jos sūnus buvo garsenybė, prisimena su siaubu.
„Jis trankydavo savo galvą į sieną. Jis elgdavosi kaip beprotis, žalodavo save, jei negaudavo parūkyti“, – A.Sugandos motina Diana pasakojo, kas vykdavo, kai ji neduodavo sūnui cigarečių arba pinigų jas nusipirkti.
Žmonės dažnai Dianą kaltindavo tuo, kad ji bloga motina ir jai neturėtų būti leista prižiūrėti jokių vaikų.
„Esu silpna mama, – prisipažino Diana. – Mano sūnus visuomet žarstydavosi grasinimais, jei neduodavau jam pinigų. Bijojau, kad jis mirs.“
Indonezietė Diana įsitikinusi, kad jos sūnaus priklausomybė nuo nikotino prasidėjo dėl to, kad kiti vaikai spaudė jį rūkyti cigaretes.
Be to, jis kasdien matydavo daugybę rūkančių žmonių, kai kiekvieną rytą su motina eidavo į turgų pardavinėti daržovių. Turguje esantys žmonės galimai išmokė jį rūkyti. O gauti cigaretes turguje lengvai gali net neseniai vaikščioti pramokęs vaikas.
Cigarečių Indonezijoje sunku išvengti. Čia gyvena daugiausiai pasaulyje rūkančių vyrų, paauglių ir vaikų. Šioje šalyje tabako produktų reklamos beveik nėra ribojamos, o cigaretės pigiai parduodamos visiems, nepaisant amžiaus.
Indonezijoje kasdien rūko 57 proc. vyresnių kaip 15 metų vyrų. Palyginimui, Rusijoje šis skaičius siekia 51 proc., o Kinijoje – 45 proc.
Dabar A.Suganda yra sveikas berniukas, kuris lanko mokyklą ir uoliai mokosi. Vis dėlto jo gyvenimo kelionė sveikatos link nebuvo lengva. Jam kelerius metus teko lankyti reabilitaciją su vaikų psichologu Seto Mulyadi.
Mažametis A.Suganda, kai metė rūkyti, iš karto pradėjo persivalgyti. Netrukus jis nutuko. Todėl jam prireikė dar vienos reabilitacijos, kad taptų sportišku ir sveiku.
S.Mulyadi pabrėžė, kad jį nuolatos nustebindavo tai, jog įvairias priklausomybes turintys vaikai turi labai aktyvų protą. Tai leido A.Sugandai greitai adaptuotis prie naujo gyvenimo būdo: jis buvo verčiamas bėgioti, laipioti ir žaisti, kasdien vis mažinant surūkomų cigarečių skaičių.
„Kai jis buvo labai mažas, jis surūkydavo po keturis pakelius cigarečių į dieną. Tačiau aš buvau įsitikinęs, kad pavyks jam padėti, nes jis buvo dar labai mažas. Jis – vaikas, todėl jis psichologiškai yra labai lankstus ir jį išgydyti lengviau“, – aiškino S.Mulyadi.