Centrinėje šalies dalyje esančios Sakatekaso valstijos parlamento narė G.Flores užsimojo atgaivinti seną paprotį valgyti žiurkes.
„Noriu išsklaidyti tabu, susijusį su laukų žiurkių valgymu.
Tai švarus gyvūnas, kuris niekaip nėra susijęs su graužikų rūšimi, gyvenančia kanalizacijoje“, – tikino Sakatekaso įstatymų leidėja G.Flores.
Žiurkių sriuba, vadinamoji „caldo de rata“, šioje Meksikos valstijoje buvo valgoma dar prieš 500 metų, kai šią teritoriją užkariavo ispanai.
Tiesa, sriuboje neplaukioja vien tik žiurkiena: joje gausu kukurūzų, cukinijų, raudonėlių.
Nors Meksikoje „caldo de rata“ retai randama prabangių restoranų meniu, sriuba nėra visiškai pamiršta. Ji vis dar valgoma kai kuriose Sakatekaso bendruomenėse.
Senyvo amžiaus meksikiečiai žiurkių sriubą laiko kone panacėja – vaistu nuo visų ligų. Jie įsitikinę, kad graužikų viralas padeda įveikti peršalimą, artritą, net diabetą.
Be to, žiurkių sriubą gaubia ir kiti prietarai, esą ji naudinga kūdikį krūtimi maitinančioms motinoms arba tiems asmenims, kurie nori pagerinti savo meilės reikalus.
„Žiurkių sriuboje yra labai daug baltymų ir vitaminų“, – aiškino Sakatekaso autonominio universiteto profesorius Jesus Maciasas Patino.
Pasak politikės G.Flores, daugelis meksikiečių įsitikinę, kad valgyti žiurkieną yra „šiurpu“.
„Tiesa, jie linkę bent kartą jos pabandyti ir jiems tai patinka, – šypsojosi G.Flores. – Žiurkių sriuba tampa visų jos paragavusių mėgstamiausiu patiekalu. Skonis nėra kaip vištienos. Žiurkiena labiau primena triušieną, tik yra sodresnio skonio.“
