Maždaug 20 km ilgio ežeras, kaip manoma, besislepiantis po pietinį Marso ašigalį dengiančiu ledo sluoksniu, yra vienintelis skysto vandens pėdsakas dabartinėje planetoje.
Anksčiau tyrėjai pranešė ant uolienų atradę ženklų, įrodančių, kad jomis kadaise tekėjo vanduo.
Prieš milijardus metų Marsas buvo panašus į Žemę, nes jame tyvuliavo vanduo, išgraužęs kanjonus ir slėnius. Bet dėl plono atmosferos sluoksnio atšalus planetos klimatui didžioji dalis vandens sušalo į Marso ledynus.
Trečiadienio vakarą Europos kosmoso agentūros ESA paskelbtas atradimas svarbus, nes mokslininkai ilgai ieškojo skysto vandens šioje Žemės kaimynėje.
Atradimą padaręs ESA planetos orbitoje skrendančio aparato „Mars Express“ radaras „Marsis“ nenustatė, kokio gylio yra požeminis ežeras, bet tyrėjai teigia, kad jo gylis – mažiausiai 1 metras.
„Tai tikriausiai nėra labai didelis ežeras, bet tai tikrai yra vandens telkinys, o ne uolienoje susikaupęs vandens sluoksnis, kokių pasitaiko ir Žemės ledynuose“, – ramino tyrimui vadovavęs Italijos nacionalinio astrofizikos instituto profesorius Roberto Orosei.
Tiesa, nežemiškos gyvybės ieškantiems mokslininkams atradimas kol kas didžiulių pokyčių nereiškia.
„Seniai žinome, kad Marso paviršiuje gyventi mums žinomoms gyvybės formoms neįmanoma. Tad paieškos dabar persikėlė į požeminius sluoksnius.
Tik čia būtų galima tikėtis pakankamos apsaugos nuo kosmoso radiacijos, palankaus spaudimo ir temperatūros. Tik čia gali egzistuoti skystas vanduo, būtinas gyvybei“, – aiškino Atvirojo universiteto planetų mokslininkas Manishas Patelis.
Vandens temperatūra ir cheminė sudėtis taip pat gali kelti bėdų bet kokiems galimiems jo gyventojams.
Jei lieka skystas tokioje šaltoje terpėje – mokslininkų skaičiavimais, tarp –10 ir –30°C temperatūros, vanduo tikriausiai turi labai daug druskų.
„Įmanoma, kad vanduo iš tiesų yra labai šaltas, koncentruotas sūrymas, kuriame gyvybei sąlygos – itin blogos“, – teigė Šv. Andriejaus universiteto Škotijoje astrobiologė Claire Cousins.
Dabar mokslininkai teigia, kad ežerą reikės tirti toliau arba ieškoti kitų panašiai atrodančių vandens telkinių Marse.
„Galbūt reikėtų surengti naują misiją, per kurią į šią vandens kišenę būtų nuleidžiamas zondas, kaip buvo tiriami polediniai Antarktidos ežerai“, – svarstė Atvirojo universiteto dėstytojas Mattas Balme’as.
Mokslininkams jau yra pavykę prasigręžti iki Vostoko ežero po Antarktidos ledynais, tačiau Marse tai padaryti būtų kur kas sunkiau.
„Vien nuskristi ir įrodyti, kad ten rastas skysto vandens ežeras, yra didžiulis darbas. Tam reikėtų nugabenti robotą, kuris gali įsigręžti į 1,5 km gylį. Šiuo metu tokių technologijų dar nėra“, – teigė R.Orosei.
