Be jokios abejonės, garsiausias apleistas Europos miestas yra Pripetė Ukrainoje, kuris po 1986 m. įvykusios katastrofos atominėje elektrinėje buvo evakuotas ir iki šiol yra netinkamas gyventi.
Belgijoje, visai šalia atominės elektrinės, egzistuoja labai panašaus likimo miestelis Doelis (Doel), pagrindinė priežastis, kodėl žmonės apleido šią vietą – nuolat visai šalia besiplečiantis Antverpeno uostas. Plečiant infrastruktūrą, buvo nuspręsta išpirkti visą miestą ir vietoj jo pastatyti konteinerių terminalą, galintį priimti giliavandenius laivus.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ši gyvenvietė paminėta 1267 m. kaip „Doolen“. Iki XVIII a. tai buvo sala, apsupta tikslingai užtvindytos žemės. Visai šali iki šių dienų išliko seniausias akmeninis vėjo malūnas Belgijoje, kuris pastatytas 1611 m. Netoli šios vietos gyveno garsus XVII a. flamandų tapytojas Piteris Paulius Rubensas.
Šiandien be leidimo patekti į miestą vaiduoklį su automobiliu nėra galimybės: prie kiekvieno įvažiavimo stovi kelio užkardos, blokuojančios pašalinių automobilių judėjimą.
Vis tik paties miestelio lankymas nėra draudžiamas – atokiau pasistačius automobilį, pėsčiomis apleistą miestą galima pasiekti per 10 minučių.
Vaikštant po prieš 21 metus apleistą miestelį pastebimi žymūs jo pasikeitimai: dar visai neseniai, maždaug prieš 5 metus, viskas buvo palikta taip, lyg paskutiniai gyventojai būtų išsikraustę prieš porą dienų. Šiandien pastatų langai uždengti metalinėmis plokštėmis, patekti galima vos į kelių pastatų vidų, tačiau ir juose liko tik tuščios sienos.
Pro akis negali prasprūsti apleisti pastatai išmarginti grafitti piešiniais: išpaišytos praktiškai visos miestelio pastatų sienos, tuščiose gatvėse mėtosi aerozolinių dažų balionėliai.
Postapokaliptinį miesto vaiduoklio vaizdą dar labiau sustiprina vešintys augalai – gamta iš lėto susigrąžina jai priklausančią teritoriją. Norint patekti arčiau pastatų, kurie nėra šalia asfaltuotos gatvės, reikia gerokai pasistengti ir brautis pro suvešėjusius spygliuotus krūmus bei vijoklius, išsiraizgiusius tiek po kiemus, tiek ant pačių pastatų.
Kadangi miestelis yra apleitas, čia mėgsta lankytis įvairūs asmenys – nuo istorijos mėgėjų iki vandalų. Būtent nuo jų gyvenvietė nukentėjo labiausiai. Siekiant palaikyti bent minimalią tvarką, teko įrengti vaizdo stebėjimo kameras pagrindinėse miestelio gatvėse.
Nors miestas vaiduoklis turėtų būti visiškai apleistas, ilgiau pasivaikščiojus galima pastebėti keletą gyvybės ženklų. Pasirodo, kad keliuose pastatuose iki šiol vis dar gyvena žmonės! Į akis krenta išsiskiriantys prižiūrėti kiemai, neužkalti langai ir kartais net kieme stovintis automobilis.
Kol kas čia dar veikia baras ir bažnyčia, vaikštant tuščiomis miestelio gatvėmis apima labai keistas jausmas, kas valandą gaudžiant bažnyčios varpams.
Sutikti čia dar užsilikusį vietinį – tikra retenybė ir to padaryti nepavyko, nors būtų įdomu išgirsti, kaip vyko miestelio tuštėjimas iš liudininkų lūpų. Taip pat neatsakytas liko klausimas, kas privertė šiuos žmones likti vaiduokliu tapusiame mieste.
Daugiau įdomių ir pamirštų vietų Lietuvoje ir pasaulyje rasite – Pamirštos vietos.
