„Norėjau ką nors padaryti šalies labui, o mano tėvas skundėsi, kad jie neranda pakankamai darbuotojų žvejybos laivams. Taigi kartu su draugu nusprendėme įkurti pirmąją Graikijos žvejybos mokyklą“, – pasakojo L.Arapakis.
„Aš visiškai neturėjo ką prarasti. Neturėjau paskolos, vaikų, mašinos, nieko.. Aš galėjau sau leisti bankrutuoti“, – juokėsi jaunuolis.
2016 m. jis įkūrė ne pelno siekiančią organizaciją „Enaleia“, kurios tikslas – mokyti bedarbius žvejoti. Nepaisant ilgos žvejybos tradicijos šeimoje, pats graikas mažai žinojo apie šį amatą. Taigi jis nusprendė praleisti kelias savaites laive, kad išmoktų visų žvejybos paslapčių ir sudarytų mokymo programą. Būnant laive netrukus paaiškėjo, kad egzistuoja daug didesnė problema.
„Buvau tikrai šokiruotas, kai pamačiau, kad žvejai į tinklus rinko ne tik žuvis, bet ir daug plastiko, – aiškina 26 metų vyras. – Vis dar prisimenu mūsų pirmą laimikį, pagavome balintą gaiviųjų gėrimų skardinę. Jos galiojimo laikas pasibaigė 1987 m., taigi, 30 metų jūroje, ir kai aš į jį žiūrėjau, žvejai paėmė jį iš mano rankos ir išmetė atgal į jūrą sakydami: „Tai ne mūsų problema“, – prisiminė jis.
Tą kartą žvejai pagavo daug plastikinių butelių, plastikinių maišelių, net šaldytuvą ir skalbimo mašiną. Visi daiktai buvo išmesti atgal į jūrą.
„Supratome, kad nėra prasmės gauti daugiau žvejų, jei nieko nedarysime. Taigi nusprendėme veikti“, – pasakojo L.Arapakis.
Remiantis 2019 m. Pasaulio gamtos fondo (WWF) paskelbta ataskaita, prognozuojama, kad plastiko tarša Viduržemio jūros regione iki 2050 m. padidės keturis kartus. Šiuo metu Viduržemio jūroje kasmet patenka 570 tūkst. tonų plastiko, į ją kiekvieną minutę išmetama 33 800 plastikinių butelių. Ellen MacArthur fondas prognozuoja, kad iki 2050 m. vandenyne plastiko bus daugiau nei žuvų.
2018 m. L.Arapakis pradėjo „Mediterranean CleanUp“ projektą, kuris moko ir skatina vietos žvejų bendruomenes rinkti plastiką iš jūros. Organizacija bendradarbiauja su daugiau nei 1 300 žvejų, iš viso 400 laivų 28 uostuose visoje Graikijoje ir Italijoje, kasmet padedant iš jūros ištraukti daugiau nei 18 tūkst. kilogramų plastiko.
„Mes nenorime saugoti aplinkos žmonių sąskaita, nes tikiu, kad tai tik paskatins nelegalią veiklą. Norime kartu su žvejais rasti būdų, kaip jie galėtų padidinti savo pajamas ir mažiau žvejoti“, – aiškina graikas.
Surinkti plastikiniai buteliai siunčiami mados kompanijai Madride, kuri juos paverčia drabužiais. WWF Graikijos duomenimis, beveik 20 procentų jūroje rastų atliekų yra apleista žvejybos įranga. „Lefteris“ taip pat bendradarbiavo su Nyderlanduose įsikūrusia ne pelno organizacija „Healthy Seas“, siekdama atnaujinti senus žvejybos tinklus ir paversti juos tvariais produktais, tokiais kaip maudymosi kostiumėliai ir kojinės. Iš 20 000 kilogramų Enalėjos surinktų tinklų pagaminta 260 000 porų kojinių.
„Jei jaunas žmogus iš Keraciniono žvejų šeimos gali paskatinti tūkstančius Viduržemio jūros žvejų rinkti plastiką iš jūros, tai kiekvienas gali motyvuoti savo bendruomenes“, – neabejoja graikas.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
