Ispanų jūreivių XVI amžiaus pabaigoje iš Amerikos į Europą pirmą kartą atgabentos bulvės pasiekė įvairius Senojo žemyno kraštus. Tačiau buvo problema: iš pradžių jos neužderėdavo visur ir pasižymėjo ne ypač maloniu karstelėjusiu skoniu.
Vis dėlto po kelių dešimtmečių modifikavimo bulvės Europoje tapo tokios, kokias mes žinome dabar.
Manoma, kad pirmieji gruzdinti bulvių šiaudeliai pasirodė Belgijos teritorijoje maždaug XVII amžiaus pabaigoje–XVIII amžiaus pradžioje.
Vargingai gyvenę Miusė kaimelio žmonės maitindavosi vietos upėje sugautomis žuvimis, kurias ruošdavo gruzdinti.
Kai žiemą upė užšaldavo ir žvejyba nutrūkdavo, jie vietoj žuvies gruzdindavo bulves. Tokia pirmoji prancūziškų bulvyčių versija.
Tiesa, šis variantas nepatinka Prancūzijai ir Ispanijai – jos gruzdintų bulvyčių išpopuliarėjimą priskiria prie savo kulinarinio indėlio.
Jungtinėse Valstijose pavadinimas „prancūziškos bulvytės“ pirmą kartą pavartotas 1802 m., kai prezidentas Thomas Jeffersonas paprašė patiekti prancūziškas bulves kartu su pagrindiniu Baltųjų rūmų patiekalu.
XIX a. viduryje terminas „prancūziškos gruzdintos bulvytės“ pasirodė jau ir spausdintuose leidiniuose – kulinarinėse knygose.
„French Fries“ galutinai užkariavo Ameriką, kai iš tarnybos Europoje namo grįžo amerikiečiai kareiviai: paragavę prancūziškų bulvyčių jie norėjo mėgautis šiuo maistu ir savo tėvynėje.
Iki šių dienų joks kitas garnyras populiarumu nepralenkia prancūziškų bulvyčių.
