Austrės auginamos specialiose fermose: narvuose, kurie fiksuojami prie metalinių rėmų, kad jūra jų nenuplukdytų į tolumas. Valgymui tinkamą austrių dydį pasiekti prireikia 3–4 metų.
Iš fermų austrės grobiamos dideliais kiekiais: priplaukus laivu nutraukiami laikikliai ir pasiimami narvai. Vėliau jūrų gėrybės parduodamos nesąžiningiems arba kažkaip suklaidintiems jų platintojams.
Net 3 tonų austrių derliaus Viduržemio jūroje per ilgapirščius netekęs austrių augintojas Christophe’as Guinot Lekato vietovėje netoli pasienio su Ispanija pirmasis išrado pigų ir, atrodo, labai efektyvų būdą, kaip kovoti su vagimis.
Į kiekvieną augančių austrių pintinę 60-metis Ch.Guinot sugalvojo įdėti po tuščią stropiai užklijuotą austrės kriauklę, kurios viduje – laiškelis. Jame, tarsi tai būtų loterija, rašoma, kad tokią kriauklę aptikęs asmuo gali kreiptis į Ch.Guinot nurodytu telefonu ir sulaukti atlygio: žmogus austrių gaus tiek, kiek pats sveria.
Tokiu pavyzdžiu pasekė daugiau austres šioje vietovėje auginančių ir nuo vagių kenčiančių Ch.Guinot kolegų.
Nors pats idėjos autorius iki šiol nesulaukė nė vieno skambučio, į kitus jūrų gėrybių fermerius jau nekart kreipėsi aptikusieji laimikį.
Atsilyginę laiškelio radėjams austrių augintojai imasi veikti. Jei austrės nebuvo įsigytos iš kurio nors legalaus pardavėjo, kuriam augintojai tiekia savo produkciją, pardavėjų, jie skambina policijai arba jūrų žandarmerijai.
Pareigūnai tokiu atveju bando atsekti visą vagių grandinę ir paprastai jų tyrimai baigiasi sėkmingai.
Raštelių strategija pasiteisina: Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai Lekato regione policija negavo nė vieno pranešimo apie austrių vagystes.
