Istoriškai turtingos šalys išmetė didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai paskatino aplinkosaugos aktyvistus ir kai kurių šalių vyriausybių pareigūnus raginti šias pramonines šalis sumokėti dideles sumas ir net pasiūlyti atlyginti nuostolius skurdesnėms šalims.
Šis Dartmuto koledžo atliktas tyrimas pradedamas laikyti potencialiu klimato kaitos bylų nagrinėjimo pagrindu, kadangi tyrimo duomenys gali būti naudojami teismuose arba tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos, siekiant nustatyti šalių, kurios sudegina daugiau iškastinio kuro, mokėjimus.
Tyrėjai nustatė, kad ganėtinai siaura didžiausių pasaulio teršėjų grupė, kurią sudaro 10 valstybių, dėl išmetamų dujų sukelto klimato atšilimo patyrė trilijonus dolerių ekonominių nuostolių. Vis dėlto, dėl šalių teršėjų sukeltų pokyčių labiausiai nukentėjo šiltesnio klimato ir skurdesnės šalys, esančios Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos bei Okeanijos regionuose ir kurios dažnai įvardijamos kaip „globalūs pietūs“.
„Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmetamos vienoje šalyje, sukelia atšilimą kitoje, o šis atšilimas gali sumažinti ekonomikos augimą“, – sako šio tyrimo vyresnysis ekspertas Justin Mankin.
Kurios šalies išmetamų dujų kiekis turėjo didžiausią ekonominį poveikį?
Dvi didžiausios pasaulio teršėjos – JAV ir Kinija – 1990–2014 m. iš viso prarado po 1,8 trilijono JAV dolerių (1,79 trilijono eurų) pajamų. Rusija, Indija ir Brazilija tais pačiais metais patyrė daugiau kaip po 500 mlrd. dolerių (498 mlrd. eurų) nuostolių.
Iš viso šios penkios šalys patyrė apie 6 trilijonus eurų bendrų nuostolių – maždaug 11 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) tiriamuoju laikotarpiu.
Analizėje duomenys taip pat suskirstyti į smulkesnes grupes, siekiant parodyti, kokią žalą šios teršėjos padarė kitų, atskirų šalių ekonomikai.
„Šis tyrimas teisiškai įvertina finansinę žalą, kurią atskiros šalys patyrė dėl teršėjų veiklos, darančios didelį pokytį klimatui“, – sako J.Mankin.
Atliekant analizę buvo vertinama, kiek kiekviena šalis išmetė anglies dioksido ir kokį poveikį tai turėjo pasauliniam atšilimui. Vėliau mokslininkai gautus rezultatus susiejo su tyrimais, rodančiais, kaip kylanti temperatūra paveikė viso pasaulio ekonomiką.
Tyrimo eigoje buvo atrinkta po du milijonus galimų kiekvienos šalies tarpusavio sąveikos reikšmių, o siekiant kiekybiškai įvertinti priežastis ir pasekmes bei atsižvelgti į neapibrėžtumą, superkompiuteriu apskaičiuota iš viso 11 trilijonų reikšmių.
Kaip kylanti temperatūra veikia „globalių pietų“ ekonomiką?
Dėl aukštesnės temperatūros šalys gali patirti įvairių ekonominių nuostolių – dėl ekstremalių oro sąlygų sumažėja žemės ūkio derlius bei darbo našumas.
Analizės duomenimis, 1990–2014 m. laikotarpiu dėl JAV išmestų dujų Meksikos BVP nuostoliai siekė 79 mlrd. eurų. Šalis taip pat padarė 308 mlrd. eurų ekonominės klimato žalos Brazilijai, 255 mlrd. eurų Indijai ir 123 mlrd. eurų Indonezijai.
Ir atvirkščiai, kai kuriose vėsesnėse šiaurės šalyse atšilimas galimai padidino gamybos apimtis, nes padidėjo pasėlių derlius. Pavyzdžiui, JAV dėl sukelto visuotinio atšilimo gavo daugiau kaip 182 mlrd. eurų naudos, o Kanadai klimato poveikis atnešė daugiau nei 246 mlrd. eurų.
„Teiginys, kad yra įmanoma ir moksliškai patikima susieti atskirą veikėją su atskiru apčiuopiamu poveikiu, anksčiau nebuvo tvirtai pagrįstas“, – sako pirmasis tyrimo autorius Christopheris Callahan.
Per pastaruosius du dešimtmečius su klimato kaita susijusių ieškinių skaičius išaugo nuo kelių iki daugiau nei tūkstančio. Vis dėlto jie daugiausia buvo nukreipti prieš didžiąsias naftos bendroves ir kitas įmones, o ne prieš bet kurią atskirą šalį, nurodant jos išmetamų teršalų kiekį.
„Šis tyrimas pateikia atsakymą į klausimą, ar yra mokslinis pagrindas ieškiniams dėl atsakomybės už klimato kaitą, – taigi galima teigti, kad atsakymas yra teigiamas“, – priduria C. Callahan.
„Kiekybiškai įvertinome kiekvienos šalies kaltę dėl istorinių temperatūros nulemtų pajamų pokyčių kiekvienoje kitoje šalyje.“
Parengta pagal „EuroNews“ inf.
