Ministras pirmininkas Fumio Kishida gimstamumo skatinimą yra paskelbęs svarbiausiu uždaviniu. Tačiau ekspertai abejoja, kad tokios paskatos, kaip didesni pinigai vaikus auginantiems tėvams, paslaugų šeimoms plėtra ir darbo rinkos reforma ką nors pakeis. Ligšioliniai vyriausybės mėginimai paskatinti gimstamumą jokių rezultatų nedavė.
Dėl mažo gimstamumo ir itin mažos imigracijos Japonija senėja taip sparčiai kaip jokia kita pramoninė pasaulio valstybė. Išmiršta ištisi rajonai, namai stovi tušti ir trūnija, uždaromos mokyklos. Daugelis japonų tuokiasi vis vėliau ir vis labiau atideda pirmojo vaiko gimimą. Be to, daugelis moterų nenori dėl vaikų atsisakyti savo karjeros. Kaip viena priežasčių įvardijamas ir dėl ilgų darbo valandų nepakankamas vyrų dalyvavimas vaikų auginime.
Kai kurie ekonomikos sektoriai, pavyzdžiui, statybų, prekybos ar gastronomijos, kenčia dėl darbo jėgos trūkumo, kurį lemiam gimstamumo mažėjimas. Nors vyriausybei pavyksta į darbo rinką integruoti daugiau moterų ir ilgiau suteikti darbą vyresniems žmonėms, tačiau be svetimšalių darbuotojų Japonijai labai sunku.
Japonija, kuri didžiuojasi savo homogeniška visuomene, vengia didelio masto imigracijos. Anot ekspertų, mažai tikėtina, kad šalies pozicija kada nors pasikeis. Kultūriškai uždara Japonija baiminasi iššūkių, kuriuos reikštų toks atsivėrimas. Tai be kita ko, didesnio nusikalstamumo baimė šalyje, kuri laikoma viena saugiausių pasaulyje.
