Prie šio projekto A.Graue dirbo nuo lapkričio mėn. ir atsisakė kitų darbų, nes šis reikalavo daug pastangų.
Tačiau po trumpų atostogų viskas pakrypo į blogąją pusę.
Žiūrėdamas „YouTube“, jis pamatė, kad kanalas įkėlė naują vaizdo įrašą ispanų kalba.
„Pagalvojau, kad tai keista, nes jie dar nepaskambino man, kad jį įrašyčiau“, – pasakojo jis „Euronews“.
Išklausius vaizdo įrašo jis buvo sukrėstas. Balsą sukūrė dirbtinis intelektas.
„Tai buvo automatinis balsas, jis neturėjo nei sodrumo, nei atspalvių, nei ritmo. Tarimas buvo visiškai mechaniškas“, – sakė A.Graue.
Vos per kelis mėnesius dirbtinis intelektas sukrėtė darbo rinką, o tūkstančiai išsigandusių specialistų pageidauja, kad ši technologija būtų apribota arba reguliuojama. 36-erių metų argentiniečių aktorius yra vienas iš jų, nes baiminasi, kad tai užbaigs jo karjerą.
„Išgirdus tą dirbtinį balsą vaizdo įraše, jis man padarė didžiulę įtaką. Bijau dėl savo ateities. Dubliavimas buvo mano darbas pastaruosius 18 metų, o dabar turiu dvi mažas dukras“, – pasakojo A.Graue.
Peržiūrėjęs vaizdo įrašą jis parašė elektroninį laišką bendrovei ir jie patvirtino, kad jiems nebereikia jo balso dubliavimui.
„Jau nebegaliu tikėtis tų pinigų. Dabar bijau prarasti visus projektus, prie kurių dirbu“, – guodėsi aktorius.
Praėjus kelioms savaitėms nuo dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų įkėlimo, „YouTube“ naudotojai pradėjo skųstis. Jiems balsas pasirodė „siaubingas“ ir atrodė sunkiai suprantamas.
„Tai tikrai turėjo įtakos, nes kanalas ištrynė paskutinius vaizdo įrašus, sukurtus naudojant dirbtinį balsą, tačiau kol kas su manimi dar nebuvo susisiekta, kad vėl prie to dirbčiau“, – „Euronews“ sakė A.Graue.
Aktorius mano, kad naudota programinė įranga turėjo būti nemokama arba pigi, nes „garso kokybė buvo labai prasta“.
Jo pastabos atveria dar vieną diskusijos aspektą: ar taupydamos lėšas įmonės gali iškeisti darbo jėgą į dirbtinį intelektą, neaukodamos kažko kito.
„Neginčytina tai, kad mes niekada negalėsime su juo konkuruoti laiko atžvilgiu. Pateikite šiai technologijai scenarijų ir per penkias minutes jis bus apdorotas ir įgarsintas. Lieka tik atlikti galutinį patikrinimą“, – pridūrė jis.
Dviprasmybės
Tiesa, vis dar nėra aiškios pozicijos, kaip dirbtinis intelektas paveiks žmonių darbo vietas, be to, daugelis ekspertų abejoja, ar iš tikrųjų įvyks masinis darbuotojų pakeitimas, kurio baiminamasi.
„Kaip ir bet kuri technologinė pažanga, jis turi savo niuansus. Jis gali būti labai naudingas ir kartu sukelti problemų“, – sakė Argentinos nacionalinio Bahía Blanca universiteto dirbtinio intelekto ir kompiuterinės logikos profesorius Guillermo Simari.
„Nepaisant to, netolimoje ateityje nesitikima, kad ši technologija pakeis visas darbo vietas“, – aiškino jis.
Jo nuomone, žmonių pakeitimo mašinomis procese nėra nieko naujo, nes tai įprastas modelis, pasikartojantis per visą istoriją. Pirmasis pavyzdys – automobilio išradimas.
„Jei anuomet būtume paklausę žmonių, ko jie norėjo prieš išrandant automobilį, atsakymas būtų buvęs – greitesnių arklių. Daugelis žmonių neteko darbo, bet rado papildomus darbus“, – kalbėjo profesorius.
Šių laikų problema yra ta, kad rizika yra didesnė. Dirbtinis intelektas pakeičia ne tik fizinius darbus, bet ir intelektines užduotis – tokias, kurias iki šiol atlikdavo tik žmogaus smegenys.
Pirmą kartą istorijoje kūrybingiems specialistams masiškai kyla grėsmė, kad jų darbą gali atlikti mašinos.
„Jei ši technologija bus laisvai naudojama, įmonės gali dirbti su sintetiškai sukurtais balsais ir perimti kiekvieną įgarsintojo darbą nemokėdamos žmonėms, nes nėra autorių teisių“, – sako argentiniečių aktorius.
„Pažvelgus į darbo rinką, iš dienos į dieną gali būti prarasta tūkstančiai darbo vietų, tarp jų – įgarsintojų ir iliustratorių“, – pridūrė jis.
Nuo specializacijos prie generalizavimo
Daugeliui ekspertų kyla klausimas, kokiu mastu visuomenė turėtų sutikti su masiniu visų darbų automatizavimu?
A.Graue ir G.Simari nuomone, ideali ateitis būtų tokia, kad dirbdami žmonės ir dirbtinis intelektas galėtų vienas kitą papildyti.
„Negalima stengtis išlaikyti esamas darbo vietas. Ką turime daryti, tai šviesti visuomenę, kad ji galėtų kuo veiksmingiau prisitaikyti prie pokyčių“, – sako G.Simari.
„Per pastaruosius 100 metų vyko lenktynės dėl žinių specializacijos. Turėsime pereiti prie žinių generalizavimo, o ne specializacijos“, – pridūrė jis.
Šiuo metu argentiniečių aktorius ieško naujų projektų, kad ir toliau galėtų dirbti mėgstamą darbą.
Jis neturi nieko prieš „YouTube“ kanalą, nusprendusį pakeisti jo balsą dirbtiniu, tačiau ragina jį reguliuoti.
„Bent jau turime stengtis dirbtinį intelektą naudoti savo naudai, kad jis pagerintų mūsų darbą, o ne mus pakeistų“, – kalbėjo A.Graue.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
