Australijoje gimęs verslininkas Angusas Murray 2023 m. rugsėjį nusipirko iš „British Telecom“ menkai žinomus „Kingsway Exchange“ tunelius už neskelbtą kainą.
Dabar A.Murray tikisi privilioti turistus į daugiau nei 1,6 km nusidriekusius tunelius.
Juos atidaryti lankytojams planuojama 2028 metais kaip Londono istoriją ir paveldą pristatantį objektą. Du pagrindiniai 5–7 metrų skersmens tuneliai, esantys 30 metrų žemiau judrių Jungtinės Karalystės (JK) sostinės gatvių ir pasiekiami laipteliais ir liftu, atsirado siekiant apsaugoti Londono gyventojus Antrojo pasaulinio karo metais.
1940 metų pradžioje prasidėjus Londono bombardavimams kompleksas po Holborno rajonu buvo pastatytas slėptis nuo oro antskrydžių.
Šioje vietoje planuojami įspūdingi eksponatai, pasakosiantys Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvės nuo bombų ir vėliau, 1944–1945 m., ten veikusios itin slaptos Specialiųjų operacijų valdybos istoriją.
Specialiųjų operacijų valdybą sukūrė JK premjeras Winstonas Churchillis, karo metais siekęs paremti su nacistinės Vokietijos okupacija kovojusius Europos pasipriešinimo judėjimus.
Ši tarnyba, nepriklausoma nuo užsienio žvalgybos MI6, laikoma „Q Branch“ tarnybos Iano Flemingo šnipų romanuose apie slaptąjį agentą Džeimsą Bondą prototipu.
Po karo tuneliai buvo naudojami oficialiems dokumentams saugoti ir kaip rezervinė slėptuvė, jeigu kiltų kitų konfliktų.
Vėliau, kai 6-ąjį dešimtmetį prasidėjo Šaltasis karas, JK vyriausybė išplėtė erdvę ir įrengė įslaptintą tolimojo ryšio telefonų stotį.
Iš tunelių buvo valdomas pirmasis transatlantinis telefono kabelis, pavadintas TAT-1 ir tapęs svarbia vadinamosios karštosios linijos tarp Maskvos ir Vašingtono, atsiradusios po 1962 metų Kubos raketų krizės, grandimi. Viename kambarių lankytojai gali užmesti akį į didžiulę ryšių stotį su daugybe laidų, kuriais operatorius rankiniu būdu galėjo sujungti rūsį su norimu pasiekti asmeniu.
„Per karą buvo subombarduotos kai kurios telekomunikacijų stotys, todėl reikėjo turėti tokias požemines struktūras“, – aiškino A.Murray.
Daugiau nei 8000 kv. m patalpoje tilpo iki 200 žmonių, dirbusių giliai po žeme be jokios natūralios šviesos. Ten buvo ir baras, restoranas su langų imitacijomis, poilsio kambarys su biliardo stalais.
9-ojo dešimtmečio pabaigoje, telekomunikacijų technologijoms patobulėjus, kompleksas buvo uždarytas. Daugelį metų pamiršti tuneliai skendėjo tamsoje, į juos užklysdavo nebent pavieniai smalsūs tyrinėtojai. Apie jų buvimą liudija grafičiai ant sienų ir tuščios alaus skardinės.
A.Murray planuoja išleisti daugiau nei 200 mln. eurų, kad tunelius paverstų turistų traukos vieta: „Reikia pagerbti vyrus ir moteris, pasiaukojusius tam, kad dabar turėtume visas demokratines teises.“ Tikimasi sulaukti 2 milijonų lankytojų per metus.
Parengta pagal AFP inf.