Ilgametis grybų tyrinėtojas Jouni Issakainenas per Jonines pirmasis pastebėjo neįprastą reiškinį – pietvakarių Suomijoje jis rado kelias vietas, kur iš mėlynių augalų buvo likę tik tušti stagarai. Netrukus pranešimai apie panašius radinius pasipylė iš visos Pietų Suomijos – Pojties, Paimijaus, Masku, netoli Helsinkio ir Jalasiarvio, rašo Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE.
Nors žmonėms šis grybas nėra tiesiogiai pavojingas, jis stipriai veikia augalus – pažeistos mėlynės duoda labai mažai uogų arba visai nekrauna vaisių. Būtent šis faktas ir kelia didžiausią susirūpinimą tyrėjams.
Ligos kaltininkas – grybas Valdensinia heterodoxa. Pasak J. Issakaineno, šio grybo sporos yra neįprastai didelės – jas galima įžiūrėti net su lupa.
Šios sporos, primenančios jūrų žvaigždę ar mažą aštuonkojį, gali būti iššautos net šimtą kartų toliau nei pačių sporų skersmuo – iki penkių centimetrų. Toks efektyvus plitimas paaiškina, kodėl liga taip sparčiai išplito Suomijos miškuose.
Užsikrėtusių augalų viršūnės nudžiūsta, pajuoduoja ir primena apdegusias degtukų galvutes. Lapai pasidengia apie centimetrą siekiančiomis rudomis, sausomis dėmėmis, nukrenta, o augalai nebeveda uogų. Galiausiai lieka tik pliki stagarai.
Klimato kaita – viena iš priežasčių
Mokslininkai dar negali tiksliai pasakyti, kas lėmė tokį plataus masto protrūkį, bet viena pagrindinių įtariamųjų – neįprastos oro sąlygos. Pasak J. Issakaineno, šilta žiema be sniego ir drėgna vasaros pradžia galėjo suaktyvinti jau dirvoje buvusias grybo sporas ar grybieną. Jis prognozuoja, kad šylant klimatui ši liga gali tapti dar agresyvesnė ir išplisti į naujas teritorijas.
Tą patį pabrėžia ir Suomijos gamtos išteklių centro (Luke) mokslininkė Marja Jalli. Anot jos, pavasario pradžios sąlygos buvo ypač palankios šiam grybui plisti – literatūroje nurodoma, kad optimali temperatūra jo augimui yra žemesnė nei 20°C, kartu su dideliu oro drėgnumu.
Nors pagrindinis taikinys yra mėlynės, pasak J. Issakaineno, grybas gali užkrėsti ir kitas augalų rūšis. Liga pastebėta ir bruknėse, žolėse bei net ąžuolo lapuose, nors pastarųjų ji taip nealina kaip mėlynių. M. Jalli atkreipė dėmesį, kad Valdensinia gali paveikti ir kultūrines (sodininkų auginamas) mėlynes, kas kelia grėsmę uogų augintojams.