Didžiajam kormoranui ilgai sekėsi. Aštuntajame dešimtmetyje medžiotojų ir pesticidų beveik išnaikintas vandens paukštis buvo išgelbėtas vienu ankstyviausių ES aplinkosaugos teisės aktų.
Popieriuje šis reguliavimas atrodo kaip gamtosaugininkų triumfas: per pastaruosius 50 metų kormoranų populiacija Europoje išaugo nuo maždaug 50 tūkst. paukščių iki 1,5–2 mln. Tačiau dabar 10 ES valstybių šią vandens paukščių rūšį laiko grėsme, kurią reikia suvaldyti.
Toks reikalavimas išdėstytas bendrame laiške aplinkos komisarei Jessikai Roswall ir žuvininkystės komisarui Costui Kadisui.
Šešiolika žemės ūkio ir aplinkos ministrų iš Estijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Kroatijos, Lenkijos, Čekijos ir Rumunijos nori, kad kormoranas būtų įtrauktas į medžiojamų rūšių sąrašą pagal pagrindinį ES gamtos apsaugos įstatymą – 1979 metų Paukščių direktyvą.
PSO įspėja dėl Ebolos protrūkio masto: „Skubame paskui labai greitai plintančią epidemiją“
Jie taip pat spaudžia Briuselį nustatyti koordinuotus populiacijos tikslus visame bloke ir palengvinti paukščių šaudymą ne medžioklės sezono metu.
Estijos žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas, padėjęs koordinuoti laišką, tvirtino, kad ES turėtų taip pat ryžtingai kontroliuoti kormoranus, kaip kontroliuoja kitus plėšrūnus.
Pastaraisiais metais blokas sušvelnino vilkų apsaugą, o kelios šalys naikina invazines audines ir mangutus, kad apsaugotų ant žemės perinčius paukščius.
Susiję straipsniai
„Jeigu esame pasirengę riboti mažesnių plėšrūnų skaičių, kad apsaugotume paukščių rūšis, kodėl neturėtume sumažinti plėšrūnų spaudimo, kad apsaugotume žuvis?“ – „Politico“ aiškino H. J. Terrasas.
Gegužės 7 dienos laiške ministrai dėl vidaus vandenų žuvų išteklių mažėjimo ir akvakultūros tvenkinių tuštėjimo kaltina kormoranus, kurių kiekvienas per dieną gali suėsti po pusę kilogramo žuvies.
Pramonės vertinimu, Europos žvejybai ir akvakultūrai daroma žala viršija 350 mln. eurų per metus. Pasak H. J. Terraso, Estijos pakrančių vandenyse kormoranai per metus suėda apie 20 tūkst. metrinių tonų žuvies – beveik dvigubai daugiau, nei sugauna šalies pakrančių žvejai.
Ministrai įspėja dėl „rimtos žalos ekosistemoms“ ir „poveikio aprūpinimui maistu“ bei ragina Komisiją atlikti „būtinus teisėkūros pakeitimus“. Laiškas pasirodė prieš kitą savaitę Briuselyje vyksiantį žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikimą ir tuo metu, kai Komisija peržiūri ES gamtos apsaugos teisės aktus.
Stockholmo universiteto mokslininkai pernai padarė išvadą, kad komercinė žvejyba Baltijos žuvų sugauna maždaug tris kartus daugiau nei ruoniai ir kormoranai kartu sudėjus.
Tai ne pirmas kartas, kai ES šalys siekia sušvelninti kormoranų apsaugą.
Švedija šį klausimą kėlė 2024 metų rugsėjį ir spalį, kiekvieną kartą remiama Baltijos ir Vidurio Europos šalių koalicijos.