Sunku įsivaizduoti didesnį kontrastą: Pietų Korėjoje kavinėje „Starbucks“ – globalizacijos ir kapitalizmo simbolyje – kavą gurkšnojantys turistai darosi asmenukes su vaizdu į komunistinę Šiaurės Korėją.

Sveiki atvykę į „Aegibong Starbucks“ Kimpe – mieste, kuris yra mažiau nei valanda kelio automobiliu nuo Pietų Korėjos sostinės Seulo, bet jau visiškai kitame pasaulyje nuo uždaros šiaurinės kaimynės už mažiau nei dviejų kilometrų per Hangango upę.

Ant kalvos po observatorija „Aegibong Peace Ecopark“, iš kurios pro stacionariuosius apžvalgos žiūronus stebima valstybė atsiskyrėlė, įsikūrusi kavinė nuo atidarymo 2024 m. lapkritį sulaukė dešimčių tūkstančių lankytojų – tiek vietinių, tiek užsieniečių.

Su šeima Pietų Korėjoje viešintis Kim Jong-hyunas iš JAV miesto San Diego teigė, kad jį į kalvos viršūnę patraukė būtent šis ironiškas kontrastas: „Kai išgirdau, kad čia yra „Starbucks“, man pasirodė savaime suprantama, kad turiu atvykti ir pats tai pamatyti. Tai gana neįprasta.“

[[ge:lrytas:lrytas:42931928]]

Du skirtingi pasauliai

Norintieji patekti į parką, kuriame yra kavinė, turi iš anksto užsisakyti bilietus. Tada lankytojai iš automobilių stovėjimo aikštelės važiuoja parko administracijos autobusu ir kerta patikros punktą, kurį saugo ginkluoti Pietų Korėjos jūrų pėstininkai.

Ši kelionė – nuotykio dalis. Einant paskutiniu Pietų Korėjos teritorijos ruožu galima žvalgytis į dirbamosios žemės ir kalnų peizažus Šiaurės Korėjoje – šalyje, kurios įvaizdį užsienyje Kim Jong- uno vadovaujama vyriausybė siekia visiškai kontroliuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:42789200]][[ge:lrytas:lrytas:42649980]][[ge:lrytas:lrytas:42589869]][[ge:lrytas:lrytas:42577603]]

Į Šiaurės Korėją gali patekti labai mažai užsienio žurnalistų ar turistų – daugiausia iš sąjungininkių Rusijos ir Kinijos ir tik griežtomis sąlygomis.

Formaliai Pietų ir Šiaurės Korėjos kariauja, nes 1950–1953 m. konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

Šias valstybes skiria teritorija ironišku pavadinimu – demilitarizuota zona.

Pietų Korėja, kuri yra svarbi JAV sąjungininkė saugumo srityje, pakilo iš karo griuvėsių ir išvystė pažangią ekonomiką: šalyje susikūrė „Samsung Electronics“ ir kitos technologijų milžinės.

O štai Šiaurės Korėja, kurią geležine ranka valdo Kimų šeimos trečios kartos lyderis, yra paralyžiuota sankcijų dėl siekio turėti branduolinių ginklų.

Vieta – itin patraukli

Turistas iš Airijos Jamesas Seymouras pasakojo iš apžvalgos aikštelės išvydęs absoliučias priešingybes.

„Mes iš Belfasto ir esame šiek tiek pripratę prie karo, prie neramumų ir panašiai, jei suprantate, ką noriu pasakyti“, – sakė jis turėdamas omenyje konfesinį konfliktą, kuris XX a. pabaigoje buvo apėmęs Šiaurės Airiją.

[[ge:lrytas:lrytas:43105131]]

Bet stovėti prie sienos, gurkšnoti pasaulinio kavinių tinklo kavą žvelgiant į Šiaurės Korėjos niekuo neišsiskiriančius mažaaukščius pastatus J.Seymourui buvo visiškai kitokio masto patirtis: „Nerasi nieko amerikietiškesnio už „Starbucks“ ir neatsirasi niekur toliau už Amerikos nei Šiaurės Korėjoje.“

Parko administracijos duomenimis, nuo „Starbucks“ atidarymo „Aegibong Peace Ecopark“ lankytojų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai.

Pernai užsienio turistų, palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo net 275 proc. – iki 56 829. Daugiausia jų – beveik trečdalis – atvyko iš Kinijos.

Parką prižiūrinčio Kimpo kultūros fondo atstovas Lee Chun-woo sakė, kad tokį lankytojų antplūdį lėmė vien „Starbucks“ vardas.

Pats „Starbucks“ tinklo padalinys Pietų Korėjoje nurodė, kad šią vietą pasirinko dėl vaizdingos Hangango ir Imdžingango upių santakos, žmonėms suteikiančios galimybę atsipalaiduoti gamtoje. Tačiau bendrovė neakcentuoja, kad 136 kv. metrų ploto kavinė yra visai netoli Šiaurės Korėjos.

Mirtis komunizmui

Šiaurės Korėjos temos anksčiau nevengė „Shinsegae Group“ pirmininkas Chung Yong-jinas, kurio valdoma įmonė pagal licencijos sutartį valdo „Starbucks Korea“.

Vėliau ištrintuose įrašuose socialiniame tinkle „Instagram“ Chung Yong-jinas kelis kartus pavartojo frazę „Mirtis komunizmui“.

„Kas kartą, kai Šiaurės Korėja paleisdavo raketas, investuotojai atsiimdavo savo pinigus“, – 2022 m. savo pareiškimus socialiniuose tinkluose aiškino Chung Yong-jinas.

Jis apibūdino save kaip verslininką ir Pietų Korėjos pilietį, kuris kasdien gyvena nežinodamas, kada raketa gali smogti jo šaliai: „Kai kuriems žmonėms „Mirtis komunizmui“ yra politinis šūkis. Man tai – tikrovė.“

Nauja „Starbucks“ lokacija pribloškė turistus: kava – su vaizdu į egzistencinį priešą