Greta ketvirtadienio vakarą savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pasidalino vaizdais iš gaisro apimtos Adrijos jūros pakrantės.
Portalui Lrytas pavyko susisiekti su turiste iš Lietuvos, kuri sutiko papasakoti, kaip milžiniškas miško gaisras atrodė būnant įvykių epicentre.
Prieš prasidedant gaisrui Greta su draugu apsistojo kempinge, esančiame maždaug už kilometro nuo gaisro vietos.
Tikras košmaras Prancūzijoje: „Viskas išsilydė, 9 vištos sudegė“
„Viskas prasidėjo labai staigiai, (ketvirtadienio vakarą – red. past.) maždaug 20–21 val. Kroatijos laiku. Iš pradžių užuodėme kvapą, primenantį labai didelį laužą, o netrukus pro mus pravažiavo ugniagesių automobilis, todėl sunerimome.
Nuėjau pažiūrėti, kas vyksta. Einant toliau dūmų kvapas vis stiprėjo, jų daugėjo, o priėjusi paplūdimį pamačiau jau labai didelį dūmų debesį. Teko prisidengti nosį. Tuo metu pastebėjau ir kitus žmones – jie buvo išsigandę, skubėjo, lakstė po kempingą ir krovėsi daiktus.
Grįžusi iškart pasakiau draugui, kad situacija visai šalia mūsų jau atrodo rimta ir turime išvažiuoti. Pasiėmėme svarbiausius daiktus ir išvykome.
Susiję straipsniai
Palapinę, patalynę bei kitus ne pirmo būtinumo daiktus palikome kempinge, nes tuo metu svarbiausia buvo kuo greičiau pasitraukti į saugesnę vietą“, – portalui Lrytas pasakojo ji.
Kroatijos ugniagesiai nuo ketvirtadienio vakaro kovojo su sparčiai plintančiomis liepsnomis, kurios greitai apėmė aplinkinius pušynus ir augmeniją, o vėliau išplito į gyvenamuosius rajonus, sunaikino namus ir transporto priemones.
Gaisras per kelias valandas sustiprėjo, nes stiprūs vėjai liepsnas stūmė Omišo link. Penktadienio paryčiais gaisras pasiekė Borako rajoną, esantį tiesiai virš miesto centro.
Kroatijos žiniasklaida skelbia, kad buvo sužeista mažiausiai 19 žmonių, du iš jų dėl sunkių sužalojimų buvo išvežti į ligoninę.
Skelbiama, kad per gaisrą išdegė nuo 900 iki 1 tūkst. hektarų teritorijos. Ugniagesiai teigė, kad besikeičiantis vėjas ypač apsunkino situaciją, nes liepsnos plito skirtingomis kryptimis.
Kroatijos vyriausiasis ugniagesių vadas Slavko Tucakovičius pareiškė, kad žala dar neįvertinta, tačiau šiuo metu situacija yra ramesnė, o gaisro plitimas buvo sustabdytas.
Palikusi kempingą Greta iš pradžių nuvyko į Dučės miestelį, kur ji su draugu rado vietą, iš kurios gerai matėsi gaisras ir jo plitimas.
„Todėl kurį laiką ten pasilikome ir stebėjome situaciją. Buvo sunku patikėti, kaip greitai viskas keičiasi – ugnis plito milžinišku greičiu ir per kelias valandas pasiekė Omišo apylinkes.
Kai gaisras pradėjo artėti mūsų kryptimi ir Dučėje taip pat pajutome dūmų kvapą, nusprendėme neberizikuoti ir išvažiavome į Splitą. Ten jau buvo ramu ir jautėmės saugiai. Kiek vėliau gaisro plitimą Omišo kryptimi pavyko sustabdyti“, – ketvirtadienio nakties įvykius prisiminė ji.
Sunkiausia buvo stebėti paveiktus žmones
Keliautoja iš Lietuvos sutiko su portalu Lrytas pasidalinti jos darytomis nuotraukomis, kuriose matyti didelis ugnies kamuolys ir kraupūs gaisro padariniai.
Šalia palei Adrijos jūrą nusidriekusio kelio matyti sudegę automobiliai, o paplūdimyje – sugriauti namai. Vienoje iš nuotraukų gyventojas, nešdamas kibirą, skuba namų link.
Greta atviravo, kad emociškai sunkiausia buvo stebėti ne pačią ugnį, o gaisro paveiktus žmones.
„Aplink buvo daug išsigandusių ir pasimetusių vietinių bei poilsiautojų. Matėme verkiančius žmones, nerimaujančius dėl savo namų ir galimų praradimų.
Iš toliau stebėti, kaip ugnis leidžiasi kalnais link gyvenamųjų vietovių, buvo labai liūdna ir kartu baisu – supranti, kad tai, ką matai, kažkam yra namai ir visas gyvenimas“, – pasakojo ji.
Kempingo, kuriame apsistojo Greta su draugu, gaisras stipriai nepalietė, tad penktadienį popiet jie grįžo pasiimti ten paliktų daiktų.
„Atvykę pamatėme, kad mūsų palapinės liko sveikos, nors ant jų ir aplink buvo nemažai pelenų bei smulkių nuodėgulių.
Labai apsidžiaugėme jas radę, nes po to, ką matėme naktį, atrodė beveik neįmanoma, kad ugnis jų nepasieks“, – pasakojo lietuvė.
Materialinė žala – milžiniška
Kroatijos žiniasklaida skelbia, kad dėl gaisro buvo evakuota apie 1 tūkst. žmonių. Jie buvo apgyvendinti vietos sporto salėje Omiše, į pietus nuo Splito.
Lokva Rogoznicoje gyvena kiek daugiau nei 300 žmonių, netoliese esančiame Omiše – apie 6 tūkst., o Dučėje registruota apie 1,5 tūkst. gyventojų. Vasaros sezono metu į regioną atvyksta daug turistų.
Iš viso per naktį gaisro vietoje buvo dislokuoti 157 ugniagesiai ir 44 gaisriniai automobiliai. Papildomos pajėgos atvyko iš kelių Kroatijos apskričių ir Zagrebo.
„OroraTech“ sistemos palydoviniai vaizdai parodė, kad gaisras ketvirtadienio vakarą ir naktį į penktadienį plito nuo Lokva Rogoznicos pakrantės į šalies gilumą.
Kroatijos ugniagesių vadas S. Tucakovičius ketvirtadienio naktį radijui „Radio Sljeme“ sakė, kad per gaisrą sudegė keli namai, taip pat daug automobilių ir valčių, todėl materialinė žala bus milžiniška.
„Šiuo metu apžiūriu gaisro vietą ir tikrai matau visą situaciją. Gaisro frontas yra milžiniškas. Tikimės, kad vėjas nurims, o ryte atvyks daugiau ugniagesių, kad būtų galima sustabdyti gaisro plitimą. Šioje teritorijoje gaisras padarė didžiulę materialinę žalą“, – teigė jis.
Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius teigė, kad miško gaisras plito itin greitai, o dėl uraganinio stiprumo vėjo situacija keitėsi kas minutę – ugnis per kelias minutes išplito iš vienos gyvenvietės į kitą.
Jis pabrėžė, kad gaisrui suvaldyti dedamos maksimalios pastangos, o į krizės valdymą įtrauktos visos atsakingosios tarnybos.
Premjero teigimu, prireikus Kroatija gali pasitelkti papildomas pajėgas, įskaitant Kroatijos kariuomenę ir kitas tarnybas. Šie sprendimai priimami realiu laiku.
Paklaustas apie galimą gaisro priežastį, A. Plenkovičius sakė nenorintis spekuliuoti ir pabrėžė, kad policijai reikia suteikti laiko nustatyti tikslią gaisro priežastį.
Pakrantės kelias, einantis per Lokva Rogoznicą, buvo uždarytas, nes kai kurias jo atkarpas paveikė liepsnos. Kelyje link Omišo susidarė ilgos transporto priemonių eilės.
Naktį kai kuriose Omišo dalyse taip pat buvo dingusi elektra.
Kroatijos ugniagesių asociacija savo „Facebook“ puslapyje skelbė, kad S. Tucakovičius iškvietė ugniagesių komandas iš kitų šalies dalių, kad sustiprintų įvykio vietoje jau esančias brigadas.
Keturi gaisriniai lėktuvai „Canadair“, kurie naktį negalėjo pakilti, buvo pasiruošę prisidėti prie operacijos auštant.
Omišo vicemeras Ivanas Pivčevičius regioniniam dienraščiui „Slobodna Dalmacija“ nurodė, kad gaisras išplito dėl stipraus vėjo.
Splito regiono gubernatorius Blaženko Bobanas valstybinei naujienų agentūrai HINA nurodė, kad kai kurie žmonės patyrė nudegimų.
Anksčiau ketvirtadienį ugniagesiai, padedami „Canadair“ orlaivių, suvaldė dar vieną didelį miško gaisrą Bračo saloje, netoli Splito krantų.
Tai naujausias gaisras Kroatijoje, kuri išgyvena užsitęsusią karščio bangą. Pastarosiomis dienomis ji atnešė rekordiškai aukštą temperatūrą į kelis miestus ir miestelius palei Adrijos jūros pakrantę.
Apie liepsnas pranešta tuo metu, kai dalyje Europos šią vasarą vėl fiksuojami ypač karšti orai. Kelios šalys susiduria su padidėjusia miškų gaisrų rizika, o valdžios institucijos skelbia su karščiu susijusius perspėjimus.
Ekspertai teigia, kad vis dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas lemia globali klimato kaita, kurią sukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
Dėl pakilusios vidutinės Žemės temperatūros Europos bei Viduržemio jūros regione formuojasi itin sausi orai ir stiprūs anticiklonai, sulaikantys karštas oro mases.
Šią situaciją papildomai sustiprina „šilumos kupolo“ reiškinys, kai aukšto slėgio zona veikia kaip dangtis, suspaudžiantis ir dar labiau įkaitinantis orą.
Be to, prie rekordinių temperatūrų prisideda ir natūralūs klimato svyravimai, pavyzdžiui, El Niño reiškinys, bei istoriškai aukšta pačios Adrijos ir Viduržemio jūros vandens temperatūra.