Nerimauti privertė ekspertų pateikta statistika: nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio uraganų sezonai Atlanto vandenyne nuosekliai intensyvėja. Bet ar dėl to kalta planetą teršianti žmonija?
Kol kas ekspertai nėra vieningi – esą spręsti dar anksti. Bet daugelis klimato specialistų sutaria, kad vidutinei temperatūrai Žemėje augant uraganai bus ir dažnesni, ir stipresni.
„Ne visi mano kolegos su manimi sutinka, bet manau, kad įrodymų, jog uraganų stiprėjimo ir pasaulinės klimato kaitos reiškiniai yra susiję, pakanka”, – mano Masačusetso technologijos instituto ekspertas Kerry Emanuelis.
Esą klimatui vis labiau šylant dėl žmonijos veiklos, kyla ir Atlanto vandenyno temperatūra, taip susiformuoja vis galingesni uraganai.
„Aukšta temperatūra vandenyno paviršiuje maitina uraganus ir juos sustiprina. Pavyzdžiui, šiemet Atlantas kur kas šiltesnis nei paprastai – tai paaiškina ir „Irene” galią”, – teigė K.Emanuelis.
„Apie tokias tendencijas kalbėti dar anksti. Statistiniai duomenys apima pernelyg trumpą laikotarpį”, – nesutiko Prinstono universitete dirbantis Thomas Knutsonas.
Šio tyrėjo nuomone, ateityje dar gali paaiškėti, kad žmogaus veikiama klimato kaita prie uraganų stiprėjimo prisideda tik minimaliai. Arba iš viso nėra jokio ryšio.
Th.Knutsono vadovaujama ekspertų grupė neseniai paskelbė prognozuojanti, kad šio amžiaus pabaigoje kasmet bus užfiksuojama dvigubai daugiau uraganų nei dabar.
„Tačiau tai dar nereiškia, kad uraganai bus dvigubai pavojingesni. Atvirkščiai, gali būti, kad didžioji tokių stichinių nelaimių dalis nepasieks sausumos”, – aiškino JAV mokslininkas.
Abu priešingų nuomonių stovykloms atstovaujantys specialistai, regis, sutinka tik dėl to, kad kylanti oro temperatūra prisideda prie vandens lygio padidėjimo.
„Išaugęs vandens lygis kelia grėsmę pakrančių miestams, kuriuos per uraganus dažniausiai nuniokoja didesni ar mažesni potvyniai”, – teigė K.Emanuelis.
Meteorologijos eksperto Jeffo Masterso nuomone, tik pakilęs vanduo lemia tai, kad uraganai padaro kur kas daugiau nuostolių negu anksčiau.
„Vandens lygis aplink Niujorką per pastaruosius 100 metų pakilo 33 centimetrus. Manhatanas dabar yra labiau pažeidžiamas nei anksčiau. Ant miesto užgriuvusi „Irene” tai jau įrodė”, – teigė J.Mastersas.
K.Emanuelis su Th.Knutsonu dar prieš penkerius metus kreipėsi į Kongresą prašydami persvarstyti naujų gyvenviečių statybos rytinėje JAV pakrantėje politiką.
„Manome, kad daugelis abejonių dėl ryšio tarp uraganų ir klimato kaitos ilgainiui turėtų išsisklaidyti.
Tačiau dabar svarbiausia nustoti veržtis į vandenyną”, – tąkart rašė mokslininkai.