Nacionalinio uraganų centro specialistai šeštadienį įspėjo, jog viesulas vis dar pajėgus padaryti didžiulių nuostolių – ypač potvynių Niujorke ir Naujajame Džersyje pavidalu, tačiau veikiai pridūrė, jog uragano greitis per dvylika valandų netikėtai sumažėjo nuo beveik 130 km/h iki vos 24 km/h. Kodėl taip nutiko, specialistai teigė negalintys pasakyti.
Majamio centro uraganų specialisto Toddo Kimberlaino teigimu, viesulo viduje esama tam tikros vidinės dinamikos, kuri specialistams nėra visiškai aiški. Viena uragano nusilpimo priežasčių, anot T.Kimberlaino, veikiausiai yra ta, jog viesulas nepabaigė tipinio uragano ciklo, kurio metu vidinės akies barjeru vadinamas giliausias verpeto ruožas išsklaidomas, ir jį pakeičia kontraktuojanti išorinė srovė – po pastarojo etapo uraganai pastebimai sustiprėja. Kita vertus, mes tiksliai nežinome, kas vyksta viesulo viduje, pripažino.
Dėl nepabaigto ciklo „Irene“ nepasiekė maksimalaus prognozuoto greičio, nepaisant to, viesulas išliko grėsmingas. Žinoma, jog viesulai taip pat sustiprėja virš šilto ir gilaus vandenyno, o „Irene“ prasisuko ties palyginti sekliais vandenimis. Pasak T.Kimberlaino, esama tam tikrų bruožų, būdingų išskirtinai Atlanto vandenynui. Bet kokiu atveju, sunku nustatyti, kaip tiksliai šį viesulą paveikė vandenynas, nes specialistai nėra pajėgūs stebėti absoliučiai visos uragano trajektorijos.
Uraganų specialisto teigimu, šį kartą jis labiau nerimavo ne dėl sunkumų prognozuojant uragano stiprumą, o dėl galimų stiprių liūčių Niujorke ir Naujajame Džersyje, miestuose, kuriuose per pastarąsias savaites ir taip iškrito gerokai didesnis nei įprasta kritulių kiekis.
Pasak jo, viesulas išliko pakankamai stiprus, kad vandens lygį potvynio metu pakeltų 1,2 – 2,4 metro aukščiau nei įprastai. Visgi, turint omenyje faktą, jog vandens lygio kilimas tiesiogiai priklauso ne tik nuo uragano apimamos teritorijos, bet ir nuo maksimalaus greičio bei greičio apskritai, akivaizdu, jog sunkumai prognozuojant viesulo stiprumą gali tapti didžiulių nuostolių priežastimi.
JAV dienraščiui „The New York Times“ T. Kimberlainas sekmadienio rytą tvirtino, jog Niujorkas ir Naujasis Džersis turėtų išvengti žymesnių nuostolių, nes nedidelis viesulo greitis turėtų gerokai sušvelninti jo smogiamąją jėgą.
Mokslininkų tvirtinimu, problemos prognozuojant uragano stiprumą yra pakankamai įprastos: pasak jų, uraganų specialistai gerokai tiksliau nei uraganų stiprumą nuspėja jų judėjimo trajektoriją. Vašingtono universiteto atmosferos mokslų specialisto Cliffordo Masso teigimu, JAV uraganų specialistai nenusipelnė jiems adresuojamos kritikos, nes per pastaruosius keliolika metų ir taip stebėtinai puikiai ištobulino prognozavimo techniką.
Pasak jo, uraganas – kad ir koks grėsmingas jis būtų – niekuomet netampa aplinkos centru: be viesulo atmosferoje esama daugybės periferinių oro srovių, kurios gali visiškai netikėtai pakeisti viesulo stiprumą ar – nors tai nepalyginamai mažiau tikėtina – kryptį.
Vis dėlto, specialistas neneigė, jog problemos esama. Anot jo, dėl ribotų stebėjimo galimybių labai sunku gauti tikslios informacijos apie padėtį uragano šerdyje. Duomenis renkantis orlaivis sklendžia daugiau nei 3 km virš intensyviausių oro srovių. Radaru nustatomi duomenys tėra apytiksliai, prie parašiutų pritvirtintais sensoriais gali būti išmatuojamas vėjo greitis, oro slėgis ir vandens temperatūra, tačiau tiek duomenų nepakanka sukurti tiksliam uragano modeliui, taigi, visiškai tikslios prognozės tampa neįmanomos.
Pasak T.Kimberlaino, vyriausybės investicijos į uraganų prognozavimo technologijų tobulinimą – akivaizdžiai nepakankamos. Šiuo metu tiesiog elgiamės taip, kad būtų patirta kuo mažiau nuostolių: kai nesame tikri dėl tikslaus uragano stiprumo, verčiau prognozuojame blogiausia, kad gali būti, nei demonstruojame per didelį optimizmą, kuris kartais gali baigtis labai liūdnai, sakė specialistas.