Uraganas iššaukė ir kitas stichijas – purvo nuošliaužas ir viską savo kelyje siaubiančius galingus tornadus. Lietuvos klimatologės Audronės Galvonaitės teigimu, po JAV pakrantes siaučiantis uraganas gali iššaukti net 80 tornadų.
Lrytas.lt pokalbis apie padėtį Jungtinėse Amerikos Valstijose – su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, klimatologijos skyriaus vedėja A.Galvonaite.
– Ar galėtumėte apibūdinti uragano „Irene“ situaciją JAV?
– Uraganas nuolatos keičia savo pozicijas. Neseniai rodė Naująjį Džersį – ten labai didelis pavojus. Maža to, prie audros prisidėjo ir tornadai, pakrantes talžo labai didelės bangos, viską plauna smarkus lietus ir siaučia smarkus vėjas.
Tačiau audros kategorija dar nesikeičia – ji vis dar pirmoji. Sunku nustatyti kuriuose regionuose pavojingiausi – Amerikos metereologai kalbėjo, kad labai sunku prognozuoti į kurią pusę pasuks audra.
– Kodėl uraganas keičia savo poziciją?
Todėl, kad uraganas ieško kur jis galėtų pasipildyti energijos. Jam reikia įšilusio vandenyno arba žemės paviršiaus. Pasisėmusi energijos, audra įgauna pagreitį ir suka į vieną ar kitą pusę. Atrodo, kad uraganas turi ne vieną epicentrą – siaučia per kelias valstijas ir apima didelį plotą. Neseniai uragano akis buvo Atlantik Sityje, tačiau pajudėjo Niujorko link.
Per televiziją rodė Metropoliteną, išplautus ir išardytus geležinkelio bėgius. Buvo apskaičiuota, kad uragano „Irene“ metu turėtų iškristi tiek kritulių, kiek pas mus iškrenta per pusę metų.
– Ar yra skirtumas kai uraganas juda žemynu ar vandenynu?
– Žinoma, skiriasi – vandenyne uraganas yra stipresnis. Vandenyne uraganui nėra pasipriešinimo. Žemyne jis sutinka pastatus, medžius – vadinamas žemės šiurkštumas uraganą pristabdo. Pietrytinėje dalyje susiformavo tornadai.
– Kokias dar stichijas gali iššaukti uraganas?
– Pakrantėse bangos labai didelės, taip pat didelės purvo nuošliaužos. Naujajame Džersyje be sustojimo smarkiai lijo dvylika valandų. Tiesiog liūtys, miesto gatvėse galima su šliuožti vandens slidėmis. Tai vadinamasis sunkusis lietus, kuris išplauna kelius, pastatų pamatus. Buvo apsaugotos atominės elektrinės ir kiti svarbūs objektai, kurie nukentėję audros metu gali sukelti pavojų. Iš tiesų padėtis yra labai rimta.
– Kaip susidaro tokie uraganai?
– Tokios audros formuojasi tik vandenyne. Paprastai susiformuoja tose vietose, kur smarkiai įšilęs vandens paviršius. Tam, kad susiformuotų audra, reikia kad vandenyno paviršius įkaistų iki daugiau negu 27 laipsnių pagal Celcijų.
Įsivaizduokite, tokia didelė masė vandens, kuris šitaip įkaitęs. Įšilęs oro srautas kyla aukštyn į atmosferą. Kaip aukštai jis gali pakilti – nežinia. Uragano „Katrina“ atveju įkaitusi oro masė pakilo į 16 kilometrų aukštį.
Tada šilto oro srautas susitinka su oro mase, kurios temperatūra svyruoja apie penkiasdešimt laipsnių šalčio.
Susidarius labai dideliam temperatūrų skirtumui, susiformuoja uraganai. Tornadai susiformuoja, kai šilta ir šalta oro masės sutinka horizontaliai. Jeigu uragano oro masės kyla į viršų, tai tornado susitinka priešpriešai. Be to, vieno uragano metu gali susiformuoti iki 80 tornadų.
– Kodėl uraganas „Irene“ yra toks pavojingas?
– Pati audra nėra galinga. Pirmoji – tai pati žemiausia uragano kategorija. Pirmos kategorijos „Irene“ – nėra galinga. Bet pavojingiausia, kad uraganas pajudėjo į labiausiai apgyvendintus rajonus. Jis pajudėjo netradiciniu savo keliu. Uraganai dažniausiai siaučia centrinėje Amerikos dalyje.
– Kodėl „Irene“ pajudėjo į Niujorką?
– Tose vietose būna labai dideli karščiai. Dėl klimato kaitos būna taip, kad šiaurinėse platumose būna šilčiau nei pietinėse. Uraganas nuėjo neįprastu keliu, paskutinį kartą audra panašiai judėjo 1985 metais, kai Amerikoje siautė uraganas „Gloria“.
Labai pavojinga, nes uragano kelyje yra galingi miestai – Vašingtonas, Bostonas, Niujorkas. Šie miestai labai tankai apgyvendinti. Be to, uraganą ruošiasi priimti ir Kanada. Visai tikėtina, kad audra galėtų ją pasiekti.
– Kiek laiko gali siausti uraganas „Irene“?
– Audra gali siausti nuo kelių dienų iki keletos savaičių. Nors audra gali išsikvėpti net per kelias valandas – jeigu negaus energijos. Nuspėti sunku.
– Ar paros metas gali lemti audros stiprumą?
– Priklauso nuo to, kokia yra judėjimo kryptis. Naktį audra gali šiek tiek aprimsta – nes vėsta paviršius. Bet žinoma, svarbiausia kur juda – link žemyno ar vandenyno. Nes jeigu pasuka link vandenyno – gali kaip tik sustiprėti. Vanduo juk šilumą atiduoda nakčia, beje dabar yra vasaros pabaiga, todėl vandens masė yra įkaitusi.
Todėl nereikia apsigauti – naktį pajudėjęs link vandenyno ir pasisėmęs ten energijos, ryte uraganas gali smogti su labai didele jėga.