Kaip rašoma dienraštyje „Tokyo Shimbun“, kovo 11-osios žemės drebėjimui ir cunamiui apgadinus reaktorius į aplinką patekusio radioaktyvaus cezio kiekis prilygsta apytiksliai 15 tūkst. terabekerelių. Publikacijoje primenama, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Jungtinių Valstijų pajėgoms numetus ant Japonijos vakarinėje dalyje esančio Hirosimos miesto „Little Boy“ pavadintą urano bombą, į aplinką pateko vos 89 terabekereliai cezio, tačiau veikiai priduriama, jog šie du įvykiai vargiai palygintini, nes per Hirosimos tragediją daugiausia gyvybių nusinešė po ore įvykusio sprogimo staigiai užliejusi karščio banga bei radioaktyvių medžiagų debesis.
Vienas „Tokyo Shimbun“ cituojamų pareigūnų sakė, kad atominės bombos kuriamos tam, kad staigiomis karščio bangomis ir neutronų radiacijos nuotėkiu griautų, naikintų ir žudytų. Palyginti tai su nelaimingu atsitikimu, pasak jo, mažų mažiausiai yra netikslinga. Paprašyti patvirtinti anksčiau minėtus duomenis, Japonijos vyriausybės atstovai teigė tai galėsiantys padaryti tik vėliau.
1945 m. rugpjūtį ant Hirosimos numesta atominė bomba nusinešė daugiau nei 14 tūkst. gyvybių: dalį žmonių per sprogimą užliejusi karščio banga pražudė iš karto, kiti nuo kraupių nudegimų ir per sprogimą į aplinką patekusios radiacijos mirė po tragedijos praėjus keletui dienų ar savaičių.
Po šių metų kovo mėnesį Fukušimoje įvykusios didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos nuo 1986-ųjų sprogimo Černobylyje nelaimės vieta evakuota dvidešimties kilometrų spinduliu. Manoma, kad laisvai patekti į ją bus nebus galima dar bent dvi dešimtis metų.
Naujausių vyriausybės inicijuotų tyrimų rezultatai parodė, kad radiacijos kiekis evakuotoje zonoje rekomenduojamas normas viršija daugiau nei 25 kartus.
Šaltinis: Telegraph.co.uk
Iliustracijos: https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/asia/japan/8722400/Fukushima-caesium-leaks-equal-168-Hiroshimas.html