Nacionalinio geografijos instituto duomenimis, per artimiausias keletą dienų mažiausią Kanarų salą gali sukrėsti stipresni požeminiai smūgiai.
Likus kelioms valandoms iki vulkano suaktyvėjimo ekspertai informavo, jog ugnikalnio išsiveržimas tikėtinas, tačiau artimiausiu metu tikrai nevyks. Dar vienas išsiveržimas tikėtinas šiaurinėje salos pakrantėje, kur neseniai fiksuota Žemės plutos deformacija. Apie išsiveržimo grėsmę byloja vandenyno paviršiuje plintanti pastarojo vulkaninio aktyvumo metu atsiradusi dėmė.
Antradienio rytą vandens temperatūra vandenyne ties vulkaninio aktyvumo zona buvo 11 laipsnių aukštesnė už vidutinę, daug žuvų žuvo dėl perkaitimo. Specialistų teigimu, jei vulkaninis aktyvumas užsitęs, su išnykimo grėsme susidurs apie šimtas regione gyvenančių vandens gyvūnų rūšių, dauguma kurių – labai retos ir aptinkamos tik ties šiaurine Afrikos pakrante besidriekiančio salyno teritorijoje.
Iš Fronteros ir La Restingos miestų evakuota per šešis šimtus gyventojų. Regiono valdžia paskelbė antrą iš keturių pavojaus lygį, salos pakrante neleidžiama plaukti laivams, atšaukti skrydžiai, užtverta dalis didžiąsias salos gyvenvietes jungiančių kelių. La Restingos uosto gyventojai žurnalistams pasakojo vakar po pietų pastebėję vandenyną neįprastai burbuliuojant, netrukus po to iš vandens ėmė veržtis magma. Liudininkų teigimu, magma kilo net į keliolikos metrų aukštį.
Pirmieji atsinaujinusio vulkaninio aktyvumo ženklai El Hierro pastebėti dar liepą, rugsėjį dėl per 24 val. užgriuvusių daugiau nei pusantro šimto žemės drebėjimų dalis salos gyventojų buvo priversti evakuotis. Pastarąjį kartą stiprus ugnikalnio išsiveržimas El Hierro įvyko 1793 m. ir truko beveik mėnesį, Kanarų salyne paskutinis ugnikalnio išsiveržimas įvyko La Palmos saloje 1971-aisiais.
Apie vulkaninio aktyvumo ties El Hierro pakrante keliamą grėsmę gretimoms saloms, tarp jų ir turistų pamėgtai Tenerifės salai, neinformuojama.